šaldiklis mokinukams.

(Vase with dasies and anemones; Van Gogh.)

Tiktų mūsų mokyklai toks pavadinimas, tikrai.

Kalu dabar modernizmo sroves, ir man jos visos maišosi. Dadaizmas, futurizmas, ekspresionizmas, impresionizmas, surrealizmas, in*kažkoks*izmas...

Nors, iš tiesų, modernizmo skyrius buvo bent jau ne nuobodus. Kūriniai spalvoti.

O ypač man patinka siurrealistiniai [jei klystu, pataisykit] Dali paveikslai.

Įdomūs.

Na, neprilygs mano pamėgtiems Van Gogo gėlių paveikslams, bet vistiek.

Paskutiniu metu mane ėmė ypatingai dominti dailė. Kas čia užėjo? Net išsirinkau mylimiausius ir nemylimiausius dailininkus, ir net mylimiausius jų darbus :D

Viskas prasidėjo nuo to, kad kai kėliausi į flashą Simutės piešinius, kartu susikėliau ir daugybę dailininkų paveikslų. Vėliau juos permečiau akimis, vėliau bandžiau suvesti su dailės srovėm, ir man visai patiko. Norėčiau piešti taip, kaip Simutė. Talentas ji.

O mano destkopą dabar puošia Van Gogo "Irises".

Iš tiesų, net kaip "meno žmogus" jaučiuos :D

Deja, tik kabutėse. Pastebėjau, kaip visiems patinka tokius vaidinti, ir nesvarbu, ar toks jis iš tiesų.

Gavau šiandien 10 iš biologijos, ir gniūžtę į nugarą iš Lukio.

Blogas berniukas :D

Vakar Samantai suėjo dveji. Pasisekė mergaitei, per gimtadienį nei į mokyklą, nei ateitį į darbą nereiks.

Garbanė.

Myliu tokius vaikius kaip ji.

Ir dar myliu labai tokį berniuką Danielių, jam tai jau treji, jis mano puspusseserės sūnelis, ir toks nerealus.

Ir tikrai nemyliu savo puspusbrolio, kuriam septyni, nes jis tikras Hitlerio antrininkas. Iš tiesų, ūsiukus tik tereikia išpiešt. Nieko, paaugs, galės pats užsiauginti. :D Kai jis atvažiuoja, mano ant fotelio ir ant lovos pasodintiems meškinams būna šakės.

Vakar mama norėjo su manim labai rimtai pakalbėti apie ateitį. O aš taip nemėgstu to jos įpareigojančio tono!

Ir dar, šiandien trenkiaus ant apledėjusio asfalto. Draugė ištiesė ranką man padėt atsikelt, o aš tada pergrioviau ją.

Bloga, bloga Otilija, kaip kad Mauzeris (Sūrskis?) ant Valinsko sako.