nekenčiu to jausmo, kai tiek daug nuveikt žadėjai, ir nieko nepadarei!

Tikrai, kiek aš žadėjau atostogose nuveikt. Ir nieko!
Šakės.
Velykos eina pabaigon.
Ir gerai, pavargau, persivalgiau, prisijuokiau, prisivaibinau : D
Išsiunčiau žinutę, kurią taip norėčiau atšaukt. Per vėlu, po galais. Pavartojau būtąjį laiką. Gal be reikalo? O gal ne... Norėčiau, kad tai, ką rašiau, būtų tiesa.
Nieko negaliu padaryti.
Žinot, sesė per Simsus sukūrė Otilija ir Dave Gahanus :} Ir visai panašiai gavosi, ir mums sūnus gimė. : D Šiaip pati tokių žaidimų nemėgstu - kam gyvent virtualų gyvenimą ir laiką gadint, kai gali užsiimti tikru, bet vistiek smagu. Pralinksmino ji mane kažkiek.
O kiek kuriozų visokių atsitiko.
Jau vien tai, kad sugebėjau žaliuzes vienu užsikabinimu nutraukt [nulaušt?]. Ir laikrodį savo sudraskiau netyčia, damn it. Man jis taip patiko, baltas, toks elegant, na žinot - mergelės stiliui.
Kaip man patinka Depešai. Ir kaip savotiškai erzina, kad forume paskaitai temą "ką dabar klausau", ir praktiškai iš eilės - dm, dm, dm... Nesmerkit už tokią nuomonę, bet taip yra.
O, Sandra, gera su tavim bendraut, žmogau.
Ir pasvaigt.
Kaip kvailai dabar atrodo krūva dalykų, kurie man KAŽKADA patiko. Ir kaip ironiškai nusijuokiau, kai vakar mane iškeitė į twilight'o skaitymą. Iš tikrųjų, tai ta Saulėlydžio manija mane irgi erzina. Nors knyga pačiai patiko, bet visa ta komercija tą patikimą žudo.
O jūs kai rašot blogan, irgi skaitot savo mintyse viską su intonacijom, taip emocingai? : D
Šviečia saulė. Bet per šalta, kad galėčiau užsivilkt ploną palaidinę.
Be to, kaip aš tyngiu judintis, o kaip noriu netingėt.
Ir namų darbai, ruošimasis kontrams... Greičiau egzai ir vasara. Prašau prašau prašau Dieve, pagreitink laiką. Nors ir taip man laikas dabar taip greitai bėga... Rimtai. Mama sako, kad kai pradedi jausti, kaip greitai bėga laikas, imi sent : D Aš dar nesenstu, bet kažkoks laikinumo jausmas persekioja - kaip trumpai truks paauglystė, jaunystė, kaip greit prabėgs visas žydėjimas, kaip sako žmonės, ir t.t. Ir, aš manau, nesąžininga, kad dižiąją savo gyvenimo dalį praleisi senas. Na, gal nebūtinai didžiąją, bet tarkim. Yra močiučių, kurioms jau aštuoniasdešimt. Ir yra, kurioms apie šimtą. [aišku, mažuma]. ir pagalvok - jei tau aštuoniasdešimt, tai reiškia, kad dar dvidešimt metų gali praleisti toks? Tokį laiko tarpą... Praktiškai tiek metų jaunas tebūni, o čia jau tiek kone nieko nebegalint. Nesąžininga.
Aišku, nebūtiani tu tiek išgyvensi. Bet ką gali žinot.
Aplamai, į tokius nesmagius apmąstymus pasinėriau.
Boring aš vaikas šiandieną.

blogas nemirė, blogerė taipogi

Lyja!
Ir aš net pilna entuziazmo.

-Noriu, kad ryt šviestų saulė.
-O aš noriu lietaus.
-Nekenčiu tavęs.
-Aš tavęs irgi.
-Todėl ir myliu.
-Nedrįsčiau teigti nieko panašaus.



Man, asmeniškai, saulė kiek pabodo, aš net įdegiau veidą ir dabar alinu jį kremais ir jaučiuos tikra fyfa, nors tokia nesu. O, kiek visko įvyko!
Ir premjera.
Ir atostogos.
Ir barniai.

Ir katastrofos.

Ir skaitymo naktelės.
Ir modelinas.
O toks smagus dabar gyvenimas, kad gailiu savo laiko technologijom - man pakanka draugų dienom ir knygų naktim. Iš ties, ir dabar prie kompiuterio priėjau tik todėl, kad verkiant vėluoju mielam informatikui programas nusiųst, ir pamaniau, kad parašysiu.
Na, premjera tai puikiai praėjo. Didžiavaus visais. Ir sese, ir drauge, ir mama. Ir siaubingai pasiutau, nes spektaklių apžiūroje juos išpeikė - aceit pernelyg nešuoliakiška, dekoracijų per daug. Per daug?! Jų ten kone nebuvo. Nešuolaikiška? Pff. Kadangi spektaklis buvo į pradinukus orientuotas, neverta buvo tikėtis, kad rodys jiem koršunovuotą šekspyrą ar velniai žino ką. Visiškas neatsižvelgimas į aplinkybes, vat. Ir šiaip, mane ten daug kas papiktino, bet nenoriu plėtotis, būtų tekę pamatyt, kad suprastumėt.
Atostogos prasidėjo audringai. Tikiuos taip ir baigsis.
Jei rimtai, nė nejaučiu Velykų dvasios. Ar tokai yra? Grįžau šiandien po mišių ir nieko - šventė? Nejaugi? Pamenu, prieš Kalėdas tai džiaugiaus. O dabar - yra čia ko džiaugtis, atostogos baigias. Ech. Prieš Kalėdas aš visai visai kitokia buvau. Nežinau, kas mane pakeitė, ir žinoti nenoriu. Gyvenu čia ir dabar, ir man gerai sekasi.
Esu viskui patenkinta, ir tai keista.
Dabar mielai dantis suleisčiau į kokį Picoult "Dešimtąjį ratą", nes jos dvi knygos, kurias man teko laimė skaityti, paliko tooookį įspūdį! Nors "Devyniolikos minučių" pabaiga kiek nuvylė. Toks įspūdis, kad pabaiga turėjo būti labai netikėta, bet nebuvo. Bet, kas aš tokia, kad vertinčiau. Šiaip, knyga, kurią verta skaityti. I like it.
O dar. Apsipirkau kaip šauniai. Tokią suknelę ir tokius aptemptus siauručius džinsus nusipirkau, kad bent gramas ir netilpsiu. Vat. Bet jie fantastiški gražuoliukai. O kad priaugsiu, nebaisu, nes paskutiniu metu mano svoris mistiškai krenta. Jūs nepatikėsit, bet vasarą svėriau keturiais kilogramais daugiau. Na, buvau kiek apvalesnių formų. Bet, bet kuriuo atveju, išvaizda niekada nebus rodiklis, vidus svarbiausia.

Šiaip ar taip, jokiais aspektais tobulumu pasigigirti negaliu.
Man patinka net vedžioti Poną Šunėką, ko anksčiau veik nedarydavau, o dabar tai tapo savotišku ritualu. Nubėgam mudu iki ežero už poros kilometrų, o paskui velkamės atgal. Myliu savo šunį. Niekas nesuteikia tokio lasivės pojūčio, kaip bėgimas su juo žmonių pamirštais takais, kur niekas tavęs nemato ir negirdi.
Man patinka ir tai, kad nors nejaučiu šventiško pakilumo, greit galėsiu dažyti kiaušinius ir išbandyti dekupažą ant jųjų, ir bus tikrai smagu padaryti margučių su meškučiais.
Šitas padariūkštis, veikiau tas, komercinis meškutis, t.y. toks mielas, gražus, kokie būna paveiksliukai ir pliušinukai, o ne tas, vaikštantis miškais aštriais nagais, man kai ką primena. Malonios asociacijos.
Turbūt pavasaris jau veikia.
Net mačiau drugelių.
O krokai žydi taip nuostabiai.
Ir dar.
Norit pamatyt mano geriausią draugę ir mūsų mėgstamą pasekėją penktokę, kuri yra tiesiog šauni?
Pasekėja, tai ta prasme, kad ji labai į mus panaši kažkuo. Piktina tuos pačius asmenis; aktyvi ir smagi gan.
Prieš keletą savaičių foto daryta.
Tada buvo žiauriai smagu. Šiaip kitų tos fotosesijos nuotraukų net rodyt gėda, tačiau tądien supratau, kaip aš myliu visus. Visus, tai mūsų savotišką grupelę, su kuria dažniausiai linksminamės šokiuose ar šiaip leidžiam laisvą laiką, tame tarpe ir pavasarį.
Ir žinot, supratau, jog kvadratas, dvidešimt vienas ar šūdų karalius yra tūkstantį kartų geresni užsiėmimai už bet kokį kitą, kurį siūlo Tv ar kompiuteris.
Ir, Sandra, taip ir nepasakiau, kaip tave myliu, kai pasakei man apie Depešų top 10. Bučkis bučkis.
Tarp kitko, nuotraukoje aš atrodau normaliau, nei dabar.
Patikėkit, saulė pažaidė su starzdanom. :D

aš pažadu!

greitai greitai jums parašysiu. toks oras, tokios knygos! kompas praktiškai nenaudojamas.