Taigi taigi.
Vaikas [aš] beveik pasveiko ir vakar buvo teatre. Ir jis negali atsidžiaugti, nes tokį fanatstiką dalyką matė.
Spektaklis vadinosi "Pabėgimas į "Akropolį"".
Iškart galima suprasti, kad jokių tradicinių dalykėlių čia nebus - tai mane traukė. Spektaklio tema - žmonių atitolimas, sumaterialėjimas.
Aš tikėjaus kažko gražaus, bet tik ne šito!
Spektaklis buvo mažų mažiausiai fantastiškas, bet tokie žodžiai jam netinka.
Jis buvo šokiruojantis, verčiantis iš koto, kažką suvirpinantis ir dar kartą šokiruojantis!
Neveltui režisierius - pats talentingiausias fantastiškai nerealus keistuolis - Aidas Giniotis.
Spektaklyje galėjai verkti iš juoko.
Aš sužavėta subtiliu ir kartais šiurkščiu režisieriaus humoro jausmu, o ką jau kalbėti apie aktorių talentą! Septyni jauni artistai. Kelios dešimtys jų įkūnytų herojų. Tokių skirtingų. Sėdėjau ir bandžiau įsivaizduoti, kiek čia darbo įdėta.
Žavėjausi, žavėjausi, ir dar kartą žavėjausi.
Spektaklis buvo sudarytas iš daugybės mažų istorijų apie daugybę skirtingų žmonių. Jos spalvotos, tarsi trumpi vaizdeliai iš mūsų gyvenimo, tačiau labai aktualūs. Protu nesuvokiama, kaip jiems taip pavyksta.
Nuo dviejų mokyklos kvailelių, prasikišusių pirštus pro džinsų ištrauktuką, iki mokytojos, trokštančios fizinės bausmės įteisinimo. Nuo dviejų neformalų, kalbančių apie Lietuvą kaip apie 'faking provinciją', kurioje "nėra vietos stiliui", iki girtuoklės, lendančios prie vyrų. Nuo informatiko, stebinčio TV ekrane "Kakarieku", iki dirbtinės TV žvaigždės blondinės.
Šios smulkios istorijos įsipynė į vieną, apie aštuntokę, troškusią pamatyti Akropolį. Ir viskas buvo tai žavu, kad sunku apsakyti.
Vienas kitas stipresnis keiksmažodis dar labiau sustiprino kuriamus įvaizdžius. Ypač tų kvailelių. O jau mimikos, išraiškos!
Man patiko žmonės "turintys apie ką pakalbėti ir be televizoriaus". Maždaug taip:
-Man tai nei šilta, nei šalta.
-Man tai irgi.
-Nu supranti, nėra taip, kad prakaituotum, bet ir rankos nešala.
-Nu jo, taip per viduriuką.
-Jo, bet vakare tai labiau šalta nei šilta.
-Tai jo, vakarais vėsiau nei šilčiau.
Bet buvo tūkstančiai vietų, kai iš juoko galėjai mirti.
Su karčia ironija ir sarkazmu puikiai pademonstruotos šiuolaikinės problemos.
Aš sužavėta, nors sakiau tai jau ne vieną kartą.
Myliu Tave, teatre.
P.S. Jei Atviras ratas savo gastrolėse aplankys Jūsų miestą, nueikit. Atsiminsit reginį dar ilgai ilgai. Juo sužavėti buvo net tie, kurie 'nemėgo' teatro.
trečiadienis, vasario 25
Lenkiuosi žemai "Atviram ratui"
išsprogdino laumė. ties 17:56
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
3 pumpuras (-ai):
Gal galima išsamiau apie tą teatrą?:) Kiek supratau, čia gastroliuojantis? :)
taip, galima, taip, gastruoliuojantis.
manau, čia rasi geriausiai --> http://www.atvirasratas.lt/pabegimas-i-akropoli/
Kiap įdomiai ;D.
Man patinka mintis.
Rašyti komentarą