šiandien man bloga diena

Mergelė. 03-20 Atsipalaiduoti šiandien jums neleis. Jei tikitės ramiai pasvajoti prie rytinio kavos puodelio, veikiausiai teks nusivilti. Nekelkite sau grandiozinių uždavinių - už jus tai padarys kiti.

O, horoskopas beveik pataikė - diena suknista, suknista, suknista. Išskyrus tai, kad švietė saulė, ir, jei būčiau kokia trapi gėlelė, būčiau prisidarius daug chlorofilo, deja, aš ne gėlelė, ir visiškai ne trapi, nors dabar būtent tokia jaučiuosi. Bet tik iš dalies. Planavau tokį tobulą tobulą penktadienį su viskuo tobulu, bet atsitiko kaip atsitiko, aš sėdžiu namie ir planuoju iki devynių miegot, kad nekiltų pagunda pasiimt ginklą ir kai ką nudėt. O jei rimtai, tai aš tiesiog prastai nusiteikusi.
Bet gal pakalbėsiu apie ką nors malonesnio, jei tik išeis - nenoriu jūsų užkrėsti pesimizmu ar kokiu neaiškiu mano kaktos raukymą lemiančiu virusu.:}
Šiandien Žemės diena. Jei kalbant labai labai nuoširdžiai, nė nežinau konkrečios jos reikšmės. Na, sveikinu ją nuoširdžiai, ir pažadu kitais metais dar dažniau naudoti dviratį ir versti tėtį jį naudoti. Tikiuos šypsaisi, Žeme. Pro visas globalines problemas, kurių tau prikrėtėm.
Vakar pažiūrėjau Suffer Well klipą. Ir mane apniko mintys. Varge, iš tiesų, kaip sunku patraukti rojun. Nematę klipo, nesuprasit, apie ką kalbu. Šiaip ar taip, jis pažiūrėjimo vertas, įdomus ir depešiškas.
Po savaitės mamos premjera. Pagaliau!
Laukiam laukiam.
Tikiuos, toks sweet orelis išsilaikys ir rytoj, nes mes su Toma pažadėjom ateiti iki Svajūnės, kuri gyvena ~3 km. nuo mūsų. Arbatėlė su sausainiukais. Skamba mielai?
Panorau arbatos. Kokios su rūgščia rūgščia citrina, kad sesė neklaustų, ko raukaus. O ji valgo šokoladą ir užsigeria kola, ir aiškina man, kad visa tai - dėl vaidmens. Katino valandos, mes vienos namuose.
Triskart velniop dėl nepavykusių planų.
Sesė būtų buvus namie viena.
Abi būtume buvę laimingesnės.
Planuok, o Dievas iš tavęs pasijuoks. Amžina gyvenimo tiesa.
Sandra, vėl perrašiau laišką tau. Išsiųsiu ryt. Jei nekils noras perrašyt VĖL. : D
Ir kokią skanią sriubą šiandien išviriau. Tokia aštrią aštrią, su daaaaaauuug aitriųjų paprikų. Mano firminė. Manau, jei gamint tektų dažnai, užknistų. Bet tokiom retom progom... Linksma pasireikšt. Kokia aš pagyrūnė, fu. : D
O ir vėl sunervino informatika. Sukeičiau konjunkciją su disjunkcija. Gausiu kokį didelį, riebų vienetą. Kaip mūsų informatikas mėgsta, per keturis langelius įpyškins. Dieve, nė kiek nedėkoju tau už tai, kad sukūrei informatikus. Bet ačiū už fizikus.
Tv3 pradėjo rodyt kažkokią naują muilo operą. Pažiūrėjau vakar, iš juodo nuobodulio ir skrandžio skausmo. Toks jausmas, kad ten turi būti "labai juokinga", ir to siekiama tokiais nejuokingais būdais, kad koktu. Pamenu, kai buvau vaikas neišaugęs iš meksikos muilo vonios, Jacqueline Bracamontes buvo mano mėgstama aktorė. O kai prasidėjo protinė banda, viskas stojo į savo vietas. Nekenčiu muilo operų. Jų siužetai! "Aš jam atkeršysiu!", "Jis mane paliko prie altoriaus", "Laukiuosi Chuano vaiko!", "O, Dieve, kodėl aš nevaisingas?" ir kitos nuvalkiotos muiluotos frazė, fūū.
Jei jums patinka meksikos serialai - neįsižeiskit. Vaikas juk piktas, reikia išsiliet : D
Bet pripažinkit - jie toookie vienodi.
Ir, Sandra, ačiū, kad privertei mane šypsotis.

ir kodėl aš nemėgstu kengūrų.

03-19, Mergelė.Viena iš tų dienų, kai gali nutikti bet kas. Neužsiimkite ilgalaikiais darbais, reikalaujančiais daug pastangų. Daugių daugiausia galima perstumti iš vienos vietos į kitą keletą baldų.

Taigi, sveiki visi, su jumis ir vėl aš - tam pačiam internete, tam pačiam bloge, tose pačiose spalvose ir tam pačiam kontekste.
O šiandien diena taip smagiai sušikta.
Ryte nubudau susiraukusi; baisiai susiraukusi. Mat vos pramerkus aksi pažvelgiau pro langą ir pamačiau drimbant šlykštų, baltą, šaltą daiktą - pavasarinį sniegą. Fūūū. O dar ta kengūra... Nu žinot, užduotys tai viau visai buvo. Susėdom su Toma. Sprendžiam ir juokiamės, sprendžiam ir juokiamės. Aš jai - "užsičiaupk", ji man - "pažiūrėk, ką parašiau". Pasuku akis į jos juodraštį, o ten didelėm, gražiom raidėm išpaišyta "Tavasis gražus ir kai sprendžia". Aš baksteliu jai smailiu pieštuku ir atkišu savo juodraštį. Didelėm, pilkom, "Kengūros" pieštuko raidėm išvedžiota - DEPECHE MODE. Nieko nuostabaus, kad menkai ką tespėjau. Šiaip, buvo smagiai. Vėliau rašiau literatūros kontrą. Istorinė literatūra, tiksliau, kaip istorinsi laikas ją įtakojo - rezistentų, tremtinių, ir išeivių. Reikia pripažinti, kad man baisiai graži Icchoko Mero kūryba. Ir dar tokia sukrečianti ir griebanti už širdies. Ir už pilvo, nes nuo literatūros ši kūno dalis nedavė ramybės ir vis dar neduoda iki dabar - po galais, kaip skauda. O dar septynetas iš informatikos.
Grįžus bėgom nulėkiau prie savo muzikos grotuvo [man kažkaip negražiai sakmba muzikinis centras] ir įsijungiau Walking in my shoes. Laimei, po sesės įvykdytos kompo "revoliucijos" išsaugojau kelias dainas, be to, Sandra man atsiuntė ir pirmuosius du Depešų albumus, tačiau tenka pripažinti, kad jų albumai " A broken frame" ir "Speak&Spell" man niekad nepatiks taip, kaip patinka, pavyzdžiui, dainos iš "Playing the angel" arba "Songs of faith and devolution", nes pastarųjų dainos tokios gilios, tamsesnės ir, kas svarbiausia - išsiskiriančios. Mama konstatavo faktą, kad išprotėjau. Tiesiog sutapo, kad tada, kai ji mane girdėjo kalbančią mokykloje ir kai girdėjo namie, aš pasakojau jų biografiją sesei, vėliau Tomai, be to, kaskart, įėjus į kambarį, ji juos išgirsta. O man taip gera vartoti šį narkotiką, kaip su Sandra nusprendėm kažkada - Depešus. Ir Dave nuotrauka dabar jau mano penale, ir aš nuolat galiu į ją pasižiūrėt.
Vakar žiūrėjau [ tiksliau girdėjau, nes sėdėjau prie kompo] kažkokią durną laidą su Jaunium, kad atseit mokytojai sumušo mokinius ir etc. Varge, kaip nekenčiu tokių laidų. Galbūt todėl, kad mano mama - mokytoja, aš pastarųjų pusę taip dažnai palaikau. Aišku, gal pasitaiko vienas kitas nesveikas mokytojas - bet išpūst tokį reikalą iki begalybės kaip ten ir taip pamokslaut ir tokiu balseliu kreiptis į žmones - fu.
O dabar turiu eit, nes mamai pažadėjau su ja pasivaikščiot.
Depeche Mode - In your room.
Ir dar -
I'll be back.

Man reikia sveiko pesimizmo dozės.

03-15, Mergelė. Sveiko pesimizmo dozė šiandien tikrai nepakenks. Pernelyg daug turite nuveikti, pernelyg daug ką numatyti ar atspėti, kad galėtumėte tikėtis nieko nepamiršti ir kelti sausas iš balos.

O, apie tai, kad turiu daug nuveikti, horoskopas nemelavo. Vien iš rusų, pamenu, namų darbų kalnai. O aš sėdžiu rami prie kompiuterio ir nė nesiruošiu artimiausią valandėlę pajudėti.
Lyja.
Prisivaikščiojau lietuje iki soties. Na, ne visai taip, iš pradžių vaikštinėjau [tiksliau vaikštinėjom - su drauge] saulei šviečiant, o paskui ėmė lyt. Mes kiek pasimėgavom lietumi ir grįžom namo, kur patogiai įsitaisę ant kilimo prie radiatoriau gerėme arbatą. Atrodo, visai gražus vaizdas. Gražus ir buvo.
Namai kvepia varškės apkepu. Mama sukasi virtuvėje.
Nekenčiu varškės apkepo.
Nekenčiu varškės.
Dar nekenčiu cukraus, pieno, kakavos, medaus ir grietininių ledų. Turbūt nekenčiu ir dar daug ko, bet šiuo metu tai man nekliūna. Iš tiesų, jei jau sąžiningai, turėčiau pasakyti, kad cukraus nemėgstu tik tada, kai jis arbatoje ar kavoje, nes saldumynus tai labai mėgstu.
Kartais pamąstau, kaip šaunu būtų vėl pabūti maža mergaite. Jokių rūpesčių dėl ateities, jokio galvos sukimo dėl mokslo, jokių vaikinų, jokių spuogų ir kitų nesąmonių. Tada pasaulis toks gražus! Tu tiki Kalėdų seneliu ir nekantriai lauki Velykų bobutės, tu žiūri Teletabius ir žaidi su lėlėm, tu kuri joms gyvenimą visiškai nemąstydama, kad kažkada kursi savąjį. Paskutiniu metu, neturėdama ką veikt, dažnai bandau įsivaizduoti, kokia aš būsiu po penkerių, po dešimties metų. Ką aš veiksiu, kur gyvensiu, kokie žmonės bus šalia? Ar dar turėsiu šį blog'ą? Klausimai, į kuriuos atsakymų neturiu. Bent kol kas. Viena aišku - tikrai negyvensiu čia, kur gyvenu dabar. Čia - mano tėvų gyvenimo vieta, tėvų, o ne mano. Be to, čia nėra jokių galimybių.
Aš nesvajoju apie svaiginančią karjerą ar savo veidą kokio tai bulvarinio žurnalo viršelyje. : D Svajoju rasti darbą, kuris man patiktų, turėtį jaukų butuką ir viską gauti savomis rankomis. Svajoju išsaugoti man brangius žmones ir netapti rūškana ragana.
Na, bent jau netapti rūškana - ragana ir taip būnu dažnai. Kas jau kas, bet mano mylimiausias klasiokas tai paliudytų : D Ech, Aivarėli, kaip tavęs pasiilgau!
Žinot, yra pas mus tokia super kieta istorikė. Mes su ja per pamokas dažnai paplepam, padiskutuojam apie politiką, muziką, knygas - nebloga ji visai. O geriausia tai, kad negali pakęst Aivaro ir atvirai jį vadina "mokytojų padlaižūnu" : D O jau jos humoro jausmas!
Be to, ji visada mus užstoja. Sakydama 'mus' omeny turiu save ir dar dvi klasiokes, tokias blogas blogas kai kurių gyvenimo aukų akyse.
Ir žinot ką?
Taip gera yra besitvarkant kambarį su siurbliu dainuoti "Precious" ar kokią "Enjoy the silence".
Pabandykit; jums patiks.

Pats nesuprantamiausias ženklas.

03-14, Mergelė. Gera fizinė forma, ryžtas, valdingumas gali lemti jums pergalę mūšyje dėl kokio nors tikslo. Tik neskubėkite lįsti į avantiūras. Galite įsigyti kažką iš technikos prekių.

Labas vakaras, mielieji.
Taigi, beveik praėjo dar viena gyvenimo diena - dar diena mažiau liko gyventi.
Kokia pesimistiška pradžia, a?
Šiaip tikiuos, kad įrašas nebus kupinas blogų emocijų - šiandien aš daug šypsojausi. O žinot kodėl? Nuo vakar pas mane buvo Samanta. Tai dviejų metelių mano pusbrolio dukrytė, smagi tokia. Ir mums buvo labai linksma. Aš ja nuoširdžiai didžiuojuosi, nes ji žino, kas gerai, o kas ne. Tarkim, mes kartu junginėjom televizorių. Ir per LNK rodė kažkokios muilo operos reklamą. Ji taip piktai trinktelėjo televizoriui : D Be to, iš visų mano kambary dar likusių žaislų ji išsirinko mano mylimiausią - Bestą - ir tampėsi po namus visą laiką. Šiaip jis visiems uždraustas, bet Samei negaila. Vėliau mes linksmai šokom pagal Muse ir smagesnes Depešų dainas, ją krykštauti labiausiai vertė "It's no good" ir aš dėl to labai šypsojausi, paskui paišėm į mano sąsiuvinį ir ji mane nustebino nupiešdama visai gražią gėlytę xD Iš knygų lentynos ji išsirinko būtent "Siuntėją". Ta knyga buvo pirmoji, kurią perskaičius pajutau tokį gryną skaitymo malonumą, prieš kokius penkerius metus. Skaičiau ją ir antrą kartą, tik vėliau. Ir supratau kitaip, ir įsigilinau labiau. Gera knyga.
Šaunuolė, Samanta.
Ryte, nubudusi, radau žinutę.
"Nepyk, kad viskas taip susiklostė"
Aišku, kad pykstu. Ant savęs, tik. Bet dabar apie tai nekalbėsiu.
Šiandien buvo pasakiškai vasariška diena. Saulė švietė nuostabiai, oras buvo šiltas ir kvepėjo pabudimu. Lauke praleidau tikrai daug laiko, net išsivariau ir nusiploviau savo dviratį [riestinis ant a] geriausią draugą ir aplėkiau kaimą kelis kartus. Kiek seniai matytų pažįstamų sutikau ir kiek prisiplepėjau!
O, žiūrėkit, kopijuodama šiandieninį mergelės horoskopą kokį beveik tikslų aprašymą radau!

Mergelė (rugpjūčio 23 d.-rugsėjo 22 d.)
Žmonės, gimę po Mergelės ženklu yra gana prieštaringi. Jų išmintis susipynusi su protu, artistiškumas su tikslumu ir paprastumu. Tai jautrūs žmonės. Kasdienybėje tokie žmonės yra tikslūs, tvarkingi iki smulkmenų, bet patrauklūs ir labai patikimi. Ieškodami tobulybės, nusivilia kitais, o kritikuodami dažnai praranda pažįstamus. Charakteringi Mergelių bruožai — tvarkingumas, siekimas tobulėti. Po Mergelės ženklu gimę žmonės yra geri, teisingi ir mieli draugai. Pernelyg didelis atsargumas dažniau pakenkia nei padeda Mergelėms.
Mergelė — nesuprantamiausias ir paslaptingiausias Zodiako ženklas. Šio ženklo žmonės gali atrodyti šalti, bijantys kritikos, nors jų vidinis pasaulis labai jautrus ir šiltas.

Man patinka, kad mergelė - nesuprantamiausias ženklas.
Ir dar man patinkatai, kad visi užsidegę laukia to mamos spektaklio. Aš besidarbuodama su adata, sesė - su repeticijom, mama - su paskutinėm smulkmenom, tėtis - gamindamas visokius tai stovus dekoracijoms. Tiesiog šeimos idilė. Na, jei rimtai, tai viskas ne visai taip, bet paskutiniu metu gan idealu. Jau senokai su tėčiu nesiginčijau, ir aš tuo didžiuojuosi.
Vaikščiodama su Toma ne juokais prisikvailiojau. Varge varge, jai protelis pasimaišė.
Mane taip teigiamai veikia želianti žolė!
Ir dar - žinot ką? Šiandien žaidžiau badmintoną! Myliu myliu tą žaidimą. Po žiemos raketė nebe taip puikiai klauso. Niekis. Prasimankštinsiu.
Mėgstu pavasarį.
Visgi, dabar aplinkui viskas taip saldu ir visų minos tokios saldžios, kad tiesiog trokštu suleisti dantis į kokią niaurą knygą.
Paįvairinimui.

Ir vis dėl to, aš pasiilgau.

Kodėl žmonės nuolat apsisunkina sau gyvenimą? Negaliu to pakęsti. Mes patys sukuriame barjerus, kurių nesugebame peržengti. Mes apsistatome sienomis nuo kitų žmonių ir susikuriame baimių. Kodėl kartais žodžiai „man tavęs reikia“ arba „reiški man tiek daug“ tampa beprasmiai prieš tuos barjerus? Vis laužau galvą, bet atsakymo nerandu. Galbūt reikia pasiduoti ir ramiai gyventi toliau? Pasiduoti mūsų sukurtoms sienoms. Ir prarasti? Aišku, tai daug lengviau, nei pasipriešinti visoms taisyklėms, kurias patys sukūrėme. Viskas atrodytų paprasta – du žmonės, šilti jausmai – bet ne viskas įmanoma. Ar kalta aš? Galbūt.
Veikiausiai.
Bet nieko negaliu padaryti. Man daug lengviau virkauti ir dejuoti, nei veikti. Aš tūkstantį kartų atsiprašiau, bet tai nieko nereiškė. Ir taip skaudu buvo suvokti, kad viskas, kas liko iš laiko, kurį laikiausi įsikibus į jį – vienas vienintelis žodis, atskleidžiantis tai, kaip sunku paleisti tai, į ką įsikibęs taip laikeisi. Žodis, atskleidžiantis priklausomybę.
Aš nenoriu to prarasti. Aš bijau versti naują puslapį.
O gal man to nereikia?
Gal aš bėgu nuo to, kas ir taip aišku? Galbūt aš visai nenoriu nuo jo atsiplėšti?...
Varge, aš tokia pasimetusi.
Vakar visą vakarą spoksojau į lubas ir mąsčiau. Taip bereikšmiškai.
Nemėgstu tokio laiko švaistymo.
Skaudžiausia tai, kad jis daro tą patį.
Kaip gali toks paprastas dalykas tapti tokiu sudėtingu? Kvaila.
Ir niekas dėl to nekaltas, tik mes. Kas nutiko? Kada paskutinį kartą nerūpestingai vaikščiojom plepėdami ir besiginčydami dėl tokių paprastų dalykų kaip muzika, knygos... Varge. Aš pasimečiau. Nebežinau, ko noriu. Ir tai pats didžiausias mano sukurtas barjeras.

Štai ir išsipasakojau! Varge, kaip troškau tai padaryti. Kad ir taip, internetiniam bloge. O šiaip, reikalai nėra blogi. Siūnu kostiumą beždžionei, taigi, aktyviai padedu mamai, dainuoju su Depešais ir Muse, trankaus ir plepu su Toma, skaitau, žodžiu – egzistuoju. Mano neaiškus boikotas televizijai baigėsi, nes šiandien aktyviai žiūrėjau Top 10@10, nes buvo Franz Ferdinand, o aš neturėjau ką gero tuo metu veikti. Šiaip ar taip, jokių filmų nežiūrėjau jau ilgai, ir man darosi baisu, kad taip atsiplėšiu nuo populiariausio laiko švaistymo būdo. Visgi, ryt baigsis šis mano filmų badmetis, nes draugė gavo „Requiem svajonei“, kurį abi troškom pamatyti, ir, prisispraginę kukurūzų (kaip amerikoniška, cha cha) jį žiūrėsim. O dar čia pat mergaitiškas pasisėdėjimas, tad nebus kada mąstyti apie dalykus, kurie mane trikdo. Diena saulėta, tikras pavasaris. Vaikštau lauke be jokių šalikų ir su plona striuke. Taip gera. Sutinki daug žmonių, matai snieguoles, šildaisi pavasarinėje saulėje... Beveik tobula.

Ech, Sandra, visgi tada mes gerai nutarėm, kad vaikinai tik trukdo.

kodėl taip sunku sugalvoti pavadinimus tokiems tuštiems įrašams kaip šis?

Sveiki, brangieji.
Šiandien man kažkokia laiminga diena.
Visų pirma noriu pasakyti, kaip pasiilgau Sandros. Kur tu dingus vakar buvai, a? Visų antra, noriu padėkot Inetai už vakar vakarą, nes man buvo labai smagu : D Ar meldeisi už mūsų sielas? Aš stengiausi. Matyt, Dievas net per išeiginę išklausė, nes nesapnavau nieko **nati**o : D
O sapnas tai buvo toks hipiškas, nieko nepamenu gero, tik daug spalvų. Bet jau tai mane puikiai nuteikė.
Vakar miegas ilgai neėmė, tad, ko seniai nedariau, pasimėgavau knygos draugija. Užmigau pasileidusi In your room. Ir taip šauniai išsimiegojau!
Nubudus įsijungiau MTV, buvau viena namuose, ir kaip tik grojo Bon Jovi – It‘s my life. Iškart pagalvojau apie Gretą ir Sandrą, ir taip šilta paliko jas prisiminus. O ta daina visai nebloga. Neša mane ant senų grupių.
Atsispausdinau kalendorių. Jis tooooks gražus, ypač lapkričio puslapis. Dar kartą dėkoju Inetai, nes dabar žvelgdama į tą kalendorių jaučiuosi taip puikiai. Ir tokia nuotaikinga vasario nuotrauka! : D
Įsivaizduojat, pasirodė respublikinės rezultatai. Aš panašiai pačiam viduriuke, arčiau pirmos pusės - 45-a iš 114. Turint omeny, kad tiek taškų kiek aš surinko ir daugiau žmonių, tai tikrai gaunasi viduriukas. Ir negaliu nepasigyrus – apdėjau savo rajono matematikus, gimnazistus! Jie jau gale visai : D Atsižvelgus į tai, kad laimėjo licėjininkai, gimnazistai, tokie gryni matematikai, kuriems matematika – aistra, aš visai galiu savim didžiuotis, iš mažytės pagrindinės (tarp kitko, buvau vienintelė iš pagrindinės mokyklos) kaimo mokyklėlės atsidūrusi ne gale. Vat ir prisigyriau, net susigėdau : D Ir labai džiaugiuosi tais, kurie nugalėjo – žaviuosi jų meile matematikai ir pavydžiu, nes joks mokslas man nekelia tokios aistros.
Visgi, susimąsčiau.
Aš taip stipriai kabinaus į humanitarinius, kad gal visai nepamąsčiau apie tai, jog reiktų galvot kažką su skaičiais. Humanitarų ir taip daugybė. Kol kas nežinau, bet atsidėjimas tiksliesiems būtų protingas ėjimas vardan geros ateities, tačiau, jei nejusiu tiems mokslams jokios aistros, mesiu velniop. Mieliau sunkiau kovosiu dėl vietos pasaulyje nei darysiu tai, kas man nepatinka.
Iš vis, noriu darbo, kuris man patiktų. Nekenčiu uždarų erdvių, tad sėdėt kokiam kabinetuke tikrai ne mano pašaukimas. Aišku, dar iki to laiko viskas gali pasikeisti, bet tikrai nemanau, kad labai jau smarkiai.
Iš tiesų, nors šiandien netikėtumas sušiko mūsų planuotą kelionę į Šiaulius su tėvais ir aš neturėjau progos nusipirkt norimą knygą, jaučiuosi gerai ir net optimistiškai! Saulė švietė kaip tikrą pavasarį.
Ar pastebėjot, kokia graži šiandien diena?
Ir, manau, Dei džiaugiasi, nes aplinkui tvyro rūkas!

Su kovo 11! Skatinam patriotiškumą.

Sveiki, mieli Lietuvos piliečiai. :}
Aš kažkaip geros nuotaikos : D Grįžau iš draugų žymiai anksčiau nei planavau, bet taip jau nutiko, kad suskaudo galva ir kojos parnešė mane namo, o dabar aš labai išsišiepus sėdžiu prieš ekraną, nes Ineta man atsiuntė tiesiog fantastišką kalendorių, kurį aš be abejonės atsispausdinsiu, ir, grįžtant prie sakinio esmės, garbė jai už tokį darbą. : D
Nubudau šiandien neplanuotai anksti [kažkaip viskas šiandien kitaip, nei planuota], o vakar grįžau gan vėlai, nes buvau spektaklyje, suaugusiųjų dramos mėgėjų surengtame, ir, kas mane labai nustebino, juokiausi iki soties, ir taip visai netyčia spektaklyje sėdėjau prie elnio, kas mane irgi privertė stebėtis. Dar vienas dalykas, mane nustebinęs buvo tas, kad šiandien pamačiau jau žydinčias snieguoles! Taip nedrąsiai jos skleidžiasi per tirpstantį sniegą, bet taip fantastiškai atrodo! Tai tokia šiluma tą akimirką užliejo, kad pasijutau taip keistai pakylėta ir pilna gėrio, dėja, tai buvo laikinai.
Vakar taip stipriai susiėdžiau su tuo klasioku, su kuriuo nuolat riejuosi, ir jaučiau tokį pasitenkinimą, kad susigėdau dėl savo sąžinės neturėjimo, tačiau, pasakysiu kaip Paksas - aplinka kalta, ne aš. Jisai pradėjo! Ir žodžių karą laimėjau : D Kitą kartą skelsiu jam iš gniūžtės, cha cha cha.
Na, bent jau barnis manęs nestebino.
Šiandien supratau, jog mėgti Depešus yra dovana. Tas, kuris jų nemėgsta, daug praranda. Ta muzika kelia toookį nežemišką jausmą! Tad, jei nemėgstate Depešų, žinokite - daug prarandate, ir jus nuoširdžiai užjaučiu.
Šiaip Muse irgi yra šaunūs. Tvarkydamasi kambarį kaip tik užsileidau Time is running out ir su siurbliu sugrojau tooookią "gitaros" partiją!
Kaip aš mėgstu pienišką šokoladą, niam. Šiandien tokį gavau. Jėga :} Jis vis dar stalčiuje.
Tikiuosi, rytojaus diena bus labiau tikėta.
Nors ne, man patinka netikėtumai.
Kai viską planuoji, gyventi nuobodu. Kai susiduri su kliūtimis pamatai, kaip gera jas įveikti. Netikėtumai pagyvina pilką realybę. Tada ir jaučiam, kad gyvenam, o ne verčiam iš anksto parašyto scenarijaus lapus.
Kokia aš filosofė : D
Juokauju.
Monika, dabar rimtai kreipiuosi į tave. Sakei, kad Dave negražus. Varge vargeli!
Melsiuos už tavo sielą : D
Laukiu nesulaukiu mamos režisuoto spektakliuko premjeros.
Ji talentinga, tikrai! Pamatytumėt, su kokiu užsidegimu ruošiasi! Reikėjo jai ne mokytoja tapt, o kuo nors arčiau meno. Jei man kartais sekasi rašyti rašinius, tai tik dėl jos genų. Jie su savo spektakliu dalyvaus apžiūroje ir važinės po rajoną :} Žinau žinau, jai pavyks. O ir mano sesė ten vaidina! : D Spėkit ką? BEGEMOTĄ!
Bus žavu.
Turbūt aš tikrai puikiai nusiteikusi, jei net sesę giriu.
O kaip gi kitaip? Dar keturios dienos namie! Ir neturiu dėl ko krimstis ar dėl ko raukyti kaktą. Nors ne, kaktos raukymas man automatiškai gaunasi : D
Taigi, su kovo 11, mielieji, Lietuvos švente, kuri ne tik mums davė laisvadienių, bet ir turi gilią reikšmę : )

Pasiilgstu savo ilgų plaukų.

Tada jie žymiai gražiau atrodydavo ir nesigarbanodavo.
Dabar mano plaukai siekia kokį sprindį po pečiais, o aš taip netikėtai supratau, kad ilgiuosi ilgų plaukų.
Ilgiuosi ir ilgi - kaip panašiai skamba!
Šiaip įrašas, turbūt, vėl bus apie nieką. Kai kas turbūt jau pastebėjo, kad pasikeitė šablonas. taip netyčia užsukau į pyzam.com ir taip netyčia mano akis užkliuvo už šito. Tik gal ta žalia šiek tiek man ne prie širdies, bet tas medis man patinka.
Kai kas įsikėlė kai kur nuotrauką kurioje aš su tuo kai kuo ir pasirašė "Galėčiau taip stovėti visą gyvenimą". Nu šakėėėės. Dabar man gėda ir aš lūžtu iš tų žodžių.
Šiandien per kūno k. žaidėm šaškėm. Prakišau visus tris kartus prieš elnią. Na, žiema baigės, tad gal reiktų pagaliau nustoti jį vadinti elniu, galų gale, mūsų santykiai anaiptol netobuli, tačiau man patinka šis žodis.
Vis daugiau žmonių užsikrėtė nuo manęs daina Wrong. Ūhū, šlovė Depešams!
Taip linksmai su drauge šiandien pašokinėjom kaip dvi kvailės pagal "Just can't get enough" ir Muse "Can't take my eyes of you", nors pastaroji man ir nepatinka.
Sapnavau fizikos pamoką.
Mintyse tik viena - tuoj gausim atostogų, tuoj gausim atostogų! Nė nemąstau apie tai, kad ryt kontras iš matiekos ir kad vargiai ten ką suprantu. Galvoju tik apie tai, jog trečiadienį su draugais susitinkam pirty, o penkatdienį su draugėm darom susibėgimą. Man patinka tie mūsų susibėgimai. Žaidžiam Alias, klausomės muzikos, kepam mini picas... Tas dalykas man itin patinka, nes smagu kepti daugybę mažyčių picų, pagamintų pagal skirtingus skonius. Be abejo, tešlą dažniausiai ruošiu aš - pirma todėl, kad mėgstu terliotis, antra todėl, kad per daug kepimų atkaliau techniką. Nors neabejoju, kad kitos tešlą paruoštų geresnę, bet tiek to. Išvaduoju jas nuo to darbo, bent čia pabūnu gera.
Per chemiją dainavau.
Negalėjau sustot, nes galvoje tokia idiotiška daina skambėjo. Visada idiotiškas dainas sunkiausia iš galvos išmesti.
Tiesa, kai chemikė prisikabino prie elnio, negalėjau susilaikyt nesusiginčijus su ja, nes tai buvo taip neteisinga, ir tada aš supratau, jog tikrai dar nesu visiškai jam abejinga.
Įdomus dalykas tie žmonių jausmai, tikrai.
Per rusų skaitėm apie Levą Tolstojų, ir man patiko tai, kaip jis rašė apie save, visgi, išmintingas žmogus buvo. Ir patiko jo idėja, kad ant kapo nestatytų nei antkapio, nei užrašų - tik apsodintų žole.
Kapinės man asocijuojasi su skausmu.
Nebereikalo, visgi.
Ech.
Gal norit išgirst apie matematikos olimpiadą?
Aš ten prisižvengiau. Iš kart matės, kad tarp tų protingų veidų aš nė velnio netinku. Dauguma vaikinų, dauguma garbaniai su raštuotom liemenėm, kalbantys apie sinusų teoremas ir besiginčijantys, kuris daugiau kubinių šaknų moka.
O vargeli.
"Vapliai", kaip mano senelis sakydavo.
Ir kodėl man nekeista, kad klasiokė nežino, kas yra Depešai.

Pasaulis "skęsta" krizėje

Taip skęsta, kad "Akropoly" net prisėst nėra kur.
Taigi, atsedėjau tas tris valandas matiekos olimpiadoj. Galvojimas išvargino, tai su mama nusprendėm nuvykti apžiūrėti naująjį Akropolį ir pavalgyt.
O žmonių žmonių!
Prisėst nebuvo kur, nei kavinėje, nei suoliukų. Gavom "Akropolio" saldainių, balionių, ir movėm iš to širšių lizdo į ramią Tilžę, kur tuo metu koncertavo Merūnas ir mes nesiteikėm nueit į jį pažiūrėt, kaip mūsų tėtis su sese [mano], kadangi apžiūrinėjom blizgučius Eurokoje. Ir aš vieną pakabuką išsirinkau, palepinau save už tą nesveiką olimpiadą.
Kai galiausiai patenkinau savo skrandį pica ir atsigėriau tikrai ne tokios puikios arbatos kaip būčiau atsigėrusi kokiame 'Presto" [pro kurį važiuodama pagalvojau apie Dei :}], pasitrankėm po parduotuves, o aš, kaip visada, neradau man patinkančių batų, užtat praleidau kokią valandą "Sidabriniame medyje", nes negaliu atitraukti akių nuo kanceliarinių prekių; ypač nuo užrašinių ir rašiklių.
Žinoma, aplankiau ir savo šventovę - knygyną - kuris, priešingai nei kitos parduotuvės, tiek Akropolyje, tiek Tilžėje buvo tuščias ir praplėčiau savo norimų knygų sąrašą.
Tikrai, juokas mane ima, kai pagalvoju, jog prekybos centrai taip spračiai dygsta, o muziejai, kultūros paminklai griūva.
Juokinga.
Noriu pačiaužioti.
Su Sandra. :}
Ir kaip mane užknisa žmonės, kurie prieštarautų tik tam, kad tą darytų, o ne tam, kad turėtų kokią konkrečią nuomonę. Savo prieštaravimų jie net nesugeba pagrįsti!

aš kalbėjausi su Dave! : D

Jei prieš kokį mėnesį maniau, kad aš užsikrėčiau Depešų manija, klydau.
Tik dabar supratau, ką reiškia mėgti Depešus.
Tu negali tverti be jų muzikos, negali [ir nenori!] išmesti jų dainų iš galvos, trokšti dainuoti kartu ir darai tai viešose vietose, pasikalbi su Dave gatvėje [gerai, gerai, taip buvo tik kartą!] ir neįsivaizduoji muzikos, kuri labiau tave įaudrintų ir priverstu jausti ją, tą muziką, savo venose, pūlsuojančią kraujyje ir užliejantį vidų nuostabų Dave balsą.
Dabar aš tai suprantu.
Depeche Mode.
Kaip viliojančiai skamba.
Visa diena su „Hole to feed“.
Aš jai pasidaviau. Jaučiuos nuginkluota. Žodžiai mintyse. Visą laiką.
Jau kai kam esu minėjus, kad Depešų muzika - puikus gyvenimo fonas. Patikėkit.
O jau „Wrong“ klipas! Negaliu pamiršti to mašiną lydinčio gilaus ir su pasigailėjimu Dave žvilgsnio.
Ech.
Man jie tikrai gausiai [visos šio žodžio vartojimo autorinės teisės priklauso Inetai, bet, turint omeny jos Depešų mėgimą, man sunku Jų nesieti su šiuo žodžiu] patinka.

Labas, pavasari.

Pavasario sutiktuvės buvo šaunios.
Stovėti su maudymuku sningant lauke ir klykti iš visos gerklės po ligos nėra labai protinga, bet praėjo. Buvo smagu. Mėgstu pirtį.
Šiandien atsikėliau ankstokai.
Vakar miegot nuėjau vėlai, užmigau nė nepalinkėjus labos nakties tam, kam nuolat linkiu.
Nors dar ne žalia ir dar ne gėlėta, aš jaučiu kažkokią optimistišką dvasią.
Na, ji nedidukė.
Vakar prisivalgiau bananų. Išdaviau apelsinus!
Šiandien kokią valandą keitinėjau šablonus, kol likau prie šito. Tokių gerulių radau, bet jų išdėstymas toks be ryšio!
Nieko, bus tų šablonų.
Vienas patiko.
Toks hipiškas.
Per spalvotas.
Per etiką rašiau darbą apie hipius.
Rytoj man kontras. Chemijos. Bjauru.
Noriu atostogų. Dabar.
Nusikaliau nuo mokslų. Ypač nuo trimestro galo. Pervargau. Tfu.
Laimei, aštuonetų nebuvo. Buvo du devynetai. Kūno kultūra ir chemija.
Tfu, dar kart.
Prisivalgiau sausainių.
Žinot tokius rusiškus, "Karvutė" vadinasi. Paprasti, šokoladiniai. Niam.
Vakar buvo taip dieviškai linksma.
Šiandien nebe.
Nekenčiu sekmadienių. Tokai durna savaitės diena.