Paskutinė žiemos diena

Orginalus pavadinimas, ką? : D
Mano galva kaip užmūryta, vėl : D Toks šeštadienis, kai tingisi ką nors veikt.
Vakar pagalvojau, kad siaubingai pasiilgau Mildos. Susipykom prieš kokius metus, ir nė nepamenu, kodėl. Nuo to laiko nesimatėm. Besitvarkydama aptikau mūsų bendras nuotraukas ir neišlaikiau. Parašiau jai žinutę.
Ji atrašė.
Ji irgi manęs pasiilgo.
Reiks laiko. Bet gal, palaipsniui, mes vėl tapsim draugėm.
Dabar mes kitokios. Abi pasiketėm. Anksčiau svaigom dėl Bloom'o. Vakar plepėjom kokias tris valandas ir paaiškėjo, kad dabar abi svaigstam dėl Robo. Ji ėmė mokytis groti pianinu. Aš - gitara, bet man tai velnioniškai sunku. Ji pamėgo chemiją. Aš ėmiau nekęsti dailės.
Grįžkim prie žiemos.
Šiandien vedžiojau savo misterį Šunėką ir jis nuvedė mane prie upės. Šaunuolis Šunėkas, man labai patinka ta vieta, tik seniai joje nebuvau. Sniegas tirpsta; šviečia saulė. Dabar supratau, kad artėja Velykos. Ta šventė man nėra labai jau ypatinga - aš nė nemėgstu kiaušinių - bet bus atostogos, ir bus šaunu. Nors, terlenimasis su dažais Velykų išvakarėse tai man patinka.
Vakar sumąsčiau, kad reikia kažką nuveikt. Tada susiradau savo didelį žalią segtuvą, papuošiau visokiais niekais, paveikslėliais, ir susisegiau į jį įvairius man ką nors sakančius straipsnius. Iš vidinės pusės nuklijavau jį bilietais: autobuso, teatro, kino, koncertų... Ant vieno į į jį įsegtų lapų nutūpė menka dalis mano čekių, žodžiu, dar vienas iš neturėjimo ką veikti pagamintas [ padabintas] Otilijos šedevras. Prasiknisau iki dvylikos ir pamiršau Hausą, bet būtent toks ir buvo tikslas - su užsidegimu ką nors nuveikti, nes jau seniai nieko gero nedariau.
Pamiršau išsiųsti laišką Sandrai, šlamštas. Tiek to, išsiųsiu antradienį.
Šiandien atvažiuos puseserės, ir atvažiuos dviem savaitėm anksčiau, nei planavo. Nesakau, kad nelaukiu jų, bet jų apsilankymas mažą malonumo teteikia. Sunku žmogui, kai tik dvi pusseseres turi. Ir nei su viena negali normaliai pabendrauti. O juk būtų šaunu.
Sužinojau, kad kovo 27 d. man matematikos olimpiada Šiauliuose. Atstovaut Pakro rajonui, nes taip netyčia man gruodį pasisekė. O kovo 28-29 dienos Šiaulių tunto aštuoniasdeišmtpenkmetis ir pirmas laužas. [kaip supratot, aš apie skautus]. Bus užimta savaitė. Fuck.
Pajutau krizę.
Atleido draugės tėtį.
Baisu. Turint omeny, kad ji tik jį teturi.
Žurnale perskaičiau siaubingai gerą mergelės apibūdinimą. Pirmąkart man kažkas tiko!
"Mergelė. Dažniausiai tvarkinga asmenybė, mėgstanti skaityti. Mergelė mėgsta elegantišką stilių ir rimtesnes rūbų spalvas [juodą, rudą, smėlio, baltą...]. Dažnai mergelės turi labai žemiškų silpnybių, bet nemėgsta jų parodyti. Dažniau rūpinasi kitų rūpesčiais ir pamiršta savus. Myli ne už gražų veidelį, o už gilias mintis. Draugai mergeles turėtų ypatingai saugoti..."
Paskutinis sakinys man patinka : D Jaučiuos tokia egoistė dabar : D
Dėl elegantiško stiliaus, hm, beveik taikliai. Nors, savaime suprantama, skirtingai vietai skirtingas rūbas. Tik tokia yda, kad dažniausiai išsirenku tokį rūbą, su kokiu kasdien neisi.
Dėl gilių minčių tai tikra tiesa : D Nors nemėgstu kokių ten labai jau lyrikų.
Ir šiaip, nepamenu viso to aprašymo, bet kontekstas panašus.
Sandra, neišsiregistruosiu iš onės tik todėl, kad ji kartais praverčia xD nors dažniau užknisa.