Naujiems metams artėjant.

Tai vat, paskutinis 2008 metų įrašas.
Noriu, kad jis būtų linksmas.
Šiaip metai buvo beproto sunkūs. Buvo ir gerų akimirkų, bet skausmo ir džiaugsmo proporcija ne visai lygi (?).
Galų gale, juk teko dalyvauti penkiose laidotuvėse...
Geri dalykai - mano elnias, mano artima siela. Be jo vargiai įsivaizduoju gyvenimą. Be to, šiais metai atradau Sauliaus Mykolaičio dainas, jos padeda rasti sielos ramybę. Ėmiau įtemptai kurti, buvau susidomėjusi daugybę technikų, nuo vėlimo iki dekupažo, iš naujo atradau pasaulį, vertybes, tikėjimą ir viltį.
Iš tiesų, reikia sukrėtimų tam, kad išmoktum džiaugtid ir vertinti laimę.
Tai buvo atradimų, smūgių ir sparčios nuotaikų kaitos metai, bet viskas yra išgyvenama, su viskuo susitaikoma. Aišku, mano širdis kai kuriais atžvilgiais liks randuota ir sulopyta, bet kol turiu savo draugus, savo šeimą ir savo elnią, galiu žinoti, kad viskas bus gerai.
Tikiuosi, niekam nelikau nieko skolinga ir visų atsiprašiau, jei kada įžeidžiau ar įskaudinau, tad pakartosiu šiuos žodžius dar kart - atleiskit, jei buvau neteisinga su jumis, jei įskaudinau ar įžeidžiau.
Įsitikinau, kad neverta laikyti pykčio, nes juo kenki tik sau.
Iš tiesų, baigiu ištrinti iš atminties skaudžius prisiminimus apie įvykius mokykloje, nors nemanau, kad kada nors sugebėsiu vėl imti gerbti kai kuriuos asmenis, bet čia mano problema.

Jums noriu palinkėti šypsenos, daug šypsenos tiek užbaigiant šiuos, tiek visais kitais metais, daug meilės, nes ji užveda pasaulį, mokėjimo džiaugtis, kad spalvos neatrodytų pilkos, daug vidinės šilumos ir daug sniego naujametinę naktį.
Būkit laimingi, žmonės.
Visa, kas bloga, praeina.
Sėkmės.
Labai visus myliu.
Nuoširdžiai Jūsų paskutiniame šių metų įraše,
Otilija.

Fairytale gone bad.

Tiesiog ši daina dabar skamba mintyse.
Ačiū jai, kad išvadavo mane nuo įrašo pavadinimo galvojimo.

Taigi, paskutinėm dienom nieko neveikiu.
Tas nieko neveikimas yra rašymas, taip, aš užrakinta kūrybos gniaužtuose, bet tai manęs negelbėja nuo zombio būsenos ir atostogų dienų rutinos. Iki dvylikos miegi, atsikeli su muzika, pavalgai, sėdi rašyti, rašai, pavalgai, išeini į lauką susitikti su draugais, pažiūri TV/pasėdi prie pc, elnio laikas, pasigroži dangumi, miego laikas...
Aišku, šioks toks paįvairinimas bus trečiadienį, bet...

Atleiskit, aš per daug keistai nusiteikusi ir per daug užhipnotizuota Mykolaičio dainų, kad negaliu blaiviai mąstyti.

Ir dabar noriu lėkti rašyti.

Tiek to, lekiu, inkstintas nugalėjo.

Muiluota virve prie tavęs prisirišiu... (music)

Merry Christmas everyone.

Kiek planų, kiek dovanų!

Planai galvoje, dovanos ant stalo [dar ne po egle].

Kompiuteryje 23 lapai naujos istorijos <3

Pilve dvylika patiekalų [ne ne, visų neparagavau.;D]

Svajonėse šviesūs 2009 metai.

O akyse žiba laukimas.

Ryt Kalėdos.

Sveikinu Jus visus švenčių proga, linkiu likti tokiems, kokie esate, nes žmonės jus už tai myli [ak, įsikandau šį posakį]. Linkiu šviesių minčių, gražių dienų, prasmingų švenčių, svajonių išsipildymo, negęstančios šypsenos, amžinos energijos, daug pinigų krizės laikais, naujo šuns, gerų pažymių, žydros mašinos, kad veidrodžiai nedužtų, kad juodos katės kelio neperbėgtų, kad autobusai nevėluotų, kad valgis būtų skanus, kad įkvėpimas paimtų, kad save rastumėt, kad rūbai neplyštų, kad spuogų neatsirastų, kad svoris neaugtų, kad akys degtų, kad žiemos būtų snieguotos, kad dovanos būtų linksmos, kad gėlės po langais augtų, kad laimėtumėt stalo teniso partiją, kad vyktumėt į stovyklą, kad pusmečiai/trimestrai geri būtų, kad gerą darbą gautumėt, kad Tėvynę mylėtumėt, kad į bažnyčią nueitumėt, kad negertumėt, kad sveikata gera būtų, kad nepersivalgytumėt, kad rašytumėt be klaidų, kad dantys balti būtų, kad Bonux gerai skalbtų, kad katė ant kilimo nepridarytų, kad sesės ir broliai nenervintų, kad vaikinas gėlių dovanotų [atleiskit, vakinai, šis palinkėjimas merginoms], kad vaistai gerai veiktų, kad akys negestų, kad šuo šypsotųsi, kad namų arešto nenusipelnytumėt, kad balandžiai neapdergtų, kad nauji kaimynai geri būtų, kad nepamirštumėt indų suplauti...

... ir dar daug gerų dalykų ;]*

Viena dienų, kai norisi iššokt pro langą...

...vien tam, kad paįvairintum gyvenimą.

Iš tiesų, baisų baisiausiai nuobodu, visą dieną lyja, ir nėra ką veikti.
Tiesa, buvo šis tas gero, bet dabartinė staiga užpuolusi prieškalėdinė depresija dėl to, kad jos padarytos komercine švente, šiek tiek knisa reikalus.
Kone visą dieną žiūrėjau teliką ir rašiau istoriją. Antras užsiėmimas kur kas prasmingesnis ir įdomesnis. Po tiek laiko vėl rašiau.
Jėga.
Jau supakavau dovanas.
Kalėdos būtų gražios ir be jų. Bet visgi, malonu galvoti apie kitus ir teikti jiems džiaugsmą. Bet viso to per daug... Perdaug dėmesio materialiems dalykams, pamirštama tikroji prasmė. Kiek žmonių per Kalėdas perka dovanas? Visi, kone. O kiek nueina į bažnyčią? Juk ne mūsų gimtadienis, o kūdikėlio Jėzaus. Niekada nebuvau giliai tikinti, bet paskutiniu metu labai daug ką pervertinu.
Mintyse jau sudariau sąrašą filmų, kuriuos noriu pamatyti per Kalėdas. Žinau, nepamatysiu nieko, visada taip būna.
Vakar sulaukiau tokių mielų žodžių, kad jie, ko gero, geriausias vaistas prieš mano vakarinę depresiją. Nors šiandien, kaip toj Vaido dainoje "meilė nedžiugina". Nežinau, kodėl staiga pasijutau sumautai, bet taip jau būna.
Ak, ta nuotaikų kaita.
Juk kątik dainuodama "Kalėdų naktį tylią" plačia šypsena puošiau eglutę.

Mano besmegenis - pankas.

Padariau jam skiauterę ir su guašu išpiešiau veidą.
Myliu žiemą, myliu elnią. Žaidėm sniego karą :D Šlapi ir linksmi. Jėga <3
Rytoj puošim didžiąją eglutę. Paskutinis akcentas kalėdiniam gyvenimo paveiksle. Supakavau dovanas. Beveik visas. Toks mielas popierius su nykštukais.
Paskutiniu metu taip dažnai vartoju žodžius "jėga","puiku","linksma","malonu", kad jie praranda prasmę.
Iš tiesų, giliai širdy man gaila, kad Kalėdos jau tuoj. Tiesiog jos praeis ir viskas baigsis, o tas laukimas toks magiškas. Ypač nelaukiu akimirkos, kai kone kątik papuoštą eglutę teks nupuošti ir vėl nukišti palėpėn su visais žaisliukais ir girliandomis.
Tikiuos, kad sniegas iki rytojaus neištirps.
Ne tikiuos, o meldžiuos.
Jau ryt tos mišios, kurių bijau. Žinau, skaitydama susimausiu. Žinau.
Ir pagaliau, negaliu čia pritaikyti jokio gero žodžio. Vis dėl to, gal dar išsaugojau normalumą?

Kai atrodo, kad geriau nebūna...

Vakar praėjo karnavalas. Praėjo nuostabiai, puikiai, nerealiai.
Viskas buvo taip nuostabu.
Retro, retro, retro. Tiek fotkių, tiek sniego.
Geras buvo. Prasidėjo karnavalas, ir ėmė snigti. Iškart po oficialios dalies aš ir dar dvi savižudės palaidom suknelėm be rankovių, plonytėm pėdkelnėm ir vasariniais bateliais iškūrėm į lauką ir griuvom sniegan daryti angelų. Vieni laikė mus kvailėm, kiti juokėsi, kitiem buvo nė motais, bet man jų nuomonė mažiausiai rūpi. Sniegas yra gerai, ir džiaugsiuos juo, kad ir kaip beprotiškai tai atrodytų.
Tiesa, mama, pamačiusi mane sniege, nebuvo tokie geranoriška ;D
Bet ir jos nuomonė man nelabai rūpėjo.
Christmas is coming <3
Įsivaizduojat, turėsiu fotkę su savo fiziku! Jis labai nenorėjo pozuot, bet išprašiau :D
Pasėkmių nuos niego angelų nėra. Nei slogos, nei temperatūros, nei anginos [tfu, tfu, tfu].
Vakar gavau Monikutės laišką. Jis taip mane nudžiugino!
Ačiū tau, Monikute :]***
O, kaip sninga. Nuo pačio ryto.
Vakar buvau trumpam dingus iš karnavalo su elniu. Nepasakiau draugėm, kad išeinu, tai varge, kokią paiešką jos pradėjo...
Daugiau niekad nieko nuo draugių neslėpsiu. xD
Kaip smagu gyventi kartais būna... Prisivalgiau apelsinų, bandelių su karamele, ir, manau, parašius, eisiu dar nusnūst.
Vakar užmigau vėlai, klausydama klasikos radijo. Šiaip tokios muzikos neklausiau, bet kaip tik buvo kažkokia Kalėdinė giesmė, ir taip gražiai per ausines skambėjo xDD
Esu laiminga. Labai labai.
Sniegas viską keičia.
Be to, sužinojau, kad Twilight Šiauliuose tik nuo sausio 9 :o....
Na, ką padarysi.
Vistiek viskas yra nuostabu...

Slidus gyvenimas.

Ne tik kelias.

Ką nors ne taip pasakai, ir padariniai garantuoti.
Kaip ir ką nors ne taip padarius.

Jėz, labai skauda galvą.
Jau tuoj karnavalas, ilgai lauktas ir svajotas. Deja, nepavyko gaut ilgų baltų pirštinaičių. Teks prie juodų prisiūt baltas juosteles. Ką padarysi. Vistiek bus smagu. Dar tiek darbų. Ryt rašom anglų. Poryt fiziką.... Žiaurus tas gyvenimas.

Bent jau nusipirkau sarafaną ;DD Tokį gražutį. Raskit merginą, kurios nedžiugina pirkiniai. Dar gavau dovanų knygą, tiesiai iš direktorės (puke) rankų. Nepamenu pavadinimo, žinau, kad iš programinės literatūros. Gavau už antrą vietą olimpiadoje. Antra. Kas čia gero?

O šeštadienį važiuojam parsivežti Betliejaus Taikos Ugnies. Sekmadienį prie bažnyčios pardavinėsim žvakeles ir skaitysiu skaitinį per mišias. Juodasis elnias pažadėjo ateiti manęs pasiklausyti ;DDD

Ateik ir tu.
Parnešk namo Taikos ugnies.

Kalėdų senelis ir keistas prašymas.

Vakar buvau eglutės įžiebime, Pakruojyje.
Priėjo Kalėdų senelis ir paklausė, ko noriu dovanų.
Atsakiau - balto elnio. :D
Jis, aišku, nesuprato, bet kai kurios mano internetinės draugės tikrai supras, apie ką aš :D [ar ne, Sandra?;DD].
Vėliau tą vakarą ir leidau su elniu, nes būti su juo yra nuostabus užsiėmimas.

Atleiskit, apleidau dienoraštį.
Karnavalo ruošimas, draugai, elnias, namų darbai, kontrai - viskas atima daug daug laiko.

Retro vakarėliu jau pasiruošiau. Iš tiesų, atrodau kaip nužengusi iš seno, nespalvoto žurnalo. Teko ilgokai ieškoti visų detalių, dar ir dabar trūksta baltų pirštinaičių. Bet bus labai labai smagu. Vaidinsim pagal romansus ir etc... ;D

"Lakūno romansas". Varge, kaip gražu.

Sniego nėra.
Bet ant mano lango jau žybsi angeliukai bei lemputės. Kambaryje jau stovi mažoji eglutė ir jau net supakavau pirmąją dovaną.

Nors kamuoja šlykštus galvos skausmas, viskas puiku. Nepamenu, kada buvau tokia laiminga. Galbūt pernai prieš Kalėdas... Nors ne, pernai viską užtamsino senelio insultas, o vėliau ir... Na, suprantat, apie ką aš. Gruodžio 25 d. sueina metai, kai jo neturiu. Bet į metines važiuosim tik 12-27.

Per naujus metus švęsim močiutės, iš tėtės pusės, septyniasdešimtmetį [12-31]. Šiaip ar taip, teks pasiplaut, nes naujus metus pasitikti noriu su savo geriausia drauge ir, galbūt, elniu. Ne todėl, kad nemylėčiau giminių, kurių bus pilna, matytų ir ne, pažįtamų ir nelabai, o todėl, kad žinau, jog jai tikrai reiks paramos. Pernai naujus sutiko su visa šeima, dėde ir jo sužadėtine, o šiemet liko tik tėtis.

Pagaliau "Vienas namuose".

Šiandien mano vardadienis.

Kalėdos jėga.
Mylėti jėga.
Eglutės jėga.

Baltieji elniai valdo.

Apsiniaukę.

Šiaip lietų aš myliu.
Bet ne tada, kai turi snigti.
Juk galėtų snigti, o lyja.
Taip nesąžininga. Jau gruodis, o jokio sniego.
Ryt deklamuosiu trys Salomėjos eilėraščius - "Diemedžiu žydėsiu", "Anksti rytą" ir "Jų veltui lauks". Šiandien sužinojau, kad poryt olimpiada matiekos. O tai šlamštas.
Mano trimestrai, hm. Geri. Vienas 9 (fizika) ir vienas 8 (kūno kultūra, daugiau niekada iš jos nebėgsiu ;/). Kiti 10, bet, bent kelių jų, manau, nebuvau verta, jei imant aplamai supratimą, o ne testų rezulatatus.
Perskaičiau "Saulėlydį". Kaip kad sakė Ineta, ji tikrai taip sumautai verta tų visų pagyrų...<3>
Mamai noriu dovanoti minkštas šlepetes su pliušinėm karvėm, juk jaučio [ar kažko panašaus] metai. Tėtei dovanos dar neišrinkau, tai beproto sunku.
Eksprontu mąstysiu ir rinkdama dovaną seneliui bei močiutei, kurie gyvena su mumis.

Noriu žvaigždėto dangaus. Tiesiog tada man linksmiau.Dabar taip nyku. Už lango taip tamsu.
Noriu balto balto sniego ir ryškių ryškių žvaigždžių.