Kas tu?

Tiesiog perskaičiau ant kažkokios brošiūros ir man patiko.
Kodėl supranti, kad tau žmogaus taip reikėjo tik tada, kai jį prarandi?
Pykstu.
Ant savęs.
Ir ne tik.
Taip dažnai elgiuosi blogai, nes man tada atrodo, kad elgiuosi taip, kaip reikia. Nenoriu elgtis taip, kaip reikia.
Noriu išlėkti į lauką ir pasivažinėti riedučiais. Bet visur ledas, košė. Fak. T.y. fuj.
Laukiu vasaros ir mūsų badmintono vakarų. Laukiu savo žydrų šortukų. Laukiu ežerų, maudymuko ir karštos saulės.
Šiandien sunkiai prakalbu.
Kaip visada, su drauge vaikščiodamos valgėm ledus. Nežinau, ar dėl to, ar ne, bet kad gerklę skauda, tai faktas. O čia ne kas, nes negaliu pakelti balso, kai reikia.
O šiandien reikėjo.
Šiandien manęs paklausė "kaip manai, kokią tave prisimins, kai išeisi iš mokyklos?".
Manau, kad kiekvienas prisimins mane skirtingai.
Direktorei aš atrodau sadistė, auklėtojai - aktyvistė, fizikui - kiek pakvaišus, draugams - kažkas neblogo... Bet čia tik mano prielaidos. Velniai žino, kaip ten yra.
Visada bus žmonių, kuriems neįtiksi.
Bet ar tam, kad keliems įtiktum, verta keistis ir būti kitokia, negu tokia, už ką tave myli tie žmonės, kurie rūpi tau?
Šiaip, aš net nežinau, kokią save pati po kokių dešimt metų prisiminsiu.
Kartais aš tokia sentimentali, kartais tokia besidžiaugianti, kartais tokia įkyri, kartkartėm miela, o paskutiniu metu tokia pesimistiška kaip dabar.
Šiaip manau, kad dar yra skirtumas tarp to, koks esi gyvenime ir koks internetinėje erdvėje.
Nė nenumanau, kokią mane įsivaizduojate.
Burbeklę? Piktą? Gerietę? Blogiukę? Mielą? Trenktą?
Esminis skirtumas yra tas, kad rašydamas dažniausiai spėji viską apgalvoti, sudėti mintis, o realiame gyvenime taip nebūna.
Aš visada pasakau, o paskui gailiuosi.
Pykstu, kai laiku neprikandu liežuvio.
Iš mamos paveldėtas bruožas.
Iš tiesų, mudvi labai panašios.
Ir išvaizda. Ir pomėgiais. Dėkoju jai už visus savo gerus genus.
Dėkoju ir tėčiui, kad pagadino iš mamos galėtą gauti tobulumą. :D
Šiaip ir jis turi gerų savybių. Tik man jų neperdavė.
Ačiū Dievui, neperdavė ir savo muzikos skonio. O tai dabar kokios Yvos klausyčiau, arba "Ruskoe radio". Parašyčiau rusiškom raidėm, bet kompe tokių nėra.
Dar kažką "prasmingo" norėjau pasakyt prieš nukrypdama link tėvų. Bet nukrypau ir nebepamenu.
Iš tiesų, kartais norėčiau būt geresnė, protingesnė gyvenimo atžvilgiu.
Norėčiau turėt konkretų tikslą ir konkrečių troškimų. Bet viskas, šiuo metu, labai padrika.
Nekenčiu savo amžiaus.
Kaip gera būtų dabar kokią gerą valandą pagulėti vonioj. Bet reikia daryti kvailą technologijų darbą.

Taigi.

O kas esi tu?