Robai, kodėl tu garbanas nusikirpai?

Ištiko šokas mane atsivertus žurnalą ir pamačius jį su ta nauja plaukuosena. Jokių vėjy besiplaikstančių plaukų, jokių žavingų garbanų. Šakės.
Bet, reikia paminėti, ir be jų jis puikiai atrodo.
Bet ne taip vampyriškai puikiai.
Šiaip diena buvo nebloga, įskaitant ir tragikomišką fiziką, ir siaubingą septintą pamoką - matematiką, su kvailais visokių trikampių sprendimais ir tonom trigonometrijso formulių, kurių tiesiog neįmanoma išmokti.
Na, kiek išsišiepiau, kai atsivertus žurnalą Top Girl, kuriame ir yra straipsnis apie Twilight, pamačiau, kad gausiu papuošalų komplektą už savo laišką.
Žinau, jis toks lievas, kad gėda pripažinti, kad jį rašiau, be to, rašiau dar tada, kai mano blogas spindėjo šypsena ir aš kartojau "šypsokimės", "šypsokimės", tačiau vistiek suteikė džiaugsmo.
Su skaudančia širdim atidaviau anglų vertimą, vertimą teksto, kuris buvo prie papildomų užduočių, ir kurį puošė Johnny nuotrauka. Ta nuotrauka taip tiko ant mano stalo :D
Šiandien įsirėminau vieną nerealią nuotrauką, kur aš su Toma sniege su šortais ir maikutėm [atleiskit, kalbininkai], kur mano mina tragiška, bet visa nuotrauka gana puiki. Puiki, kad ją matytume mes, bet ne platusis pasaulis.
Tiesa, iškilo dilema.
Dėl Valentino dienos.
Dar vienas aspektas, kodėl jos nelaukiu.
Negaliu pasirinkti, kaip ją sutikti. Draugės kviečia į mergaitišką vakarėlį, jokių vaikinų. Ironiška, kaip Valentino dienai. O elnias jokių planų dar nesiūlė, bet įtariu, kad pasiūlis.
Ir ką man pasirinkti?
Iš vis, ta diena jokia ne šventė. Sukurta tam, kad tarp kalėdų ir Velykų prekybininkai turėtų progą prakišti pigaus šlamšto.
Dar anais metais maniau kitaip, bet dabar turbūt senstu arba įgaunu proto, ir neplanuoju klijuoti širdelių. Nors, dar neaišku, kas iki Valentino dienos užplauks, visada taip būna, mano elgesys nėra toks, kokį lengva nuspėti. Nebent lengva nuspėti tai, kad savo elgesy vistiek pridarysiu kvailų klaidų.
Kaip ir šiandien.
Keista, bet visiškai nesijaudinu dėl to, kad nebaigsiu technologijų darbo ar kad dar daug liko Kuprelio, tiesiog esu abejinga viskam ir per daug neimu į galvą.
Visai geras bruožas, gal reiktų jį išsiugdyti?
Šiaip ar taip, diena gana gera.
Na, ne tokia gera, kaip penkatdienį, kai nubudau dainuodama "mano diena - laiminga", dainą, kuri man labai nepatiko, bet pakankamai puiki, kad galėčiau klausytis Monikos blog'e paminėtos ir taip netikėtai parsisiųstos "Bad day". Nors šiaip, visus muzikos aparatus valdo Muse.
*And I'm over the moon, kad galiu jų klausyti.

*angliškas posakis, vienas iš dalykų, kuriuos vakar mokiausi, skirtas didžiam džiaugsmui išreikšti.