Hysteria

Ir vėl mano muzikos grotuvai visu garsu plyšauja Muse dainas, ir vėl skaitau straipsnius apie juos, ir vėl siunčiuosi dainas.
Kadangi nepasižymiu plačia fanatzija, blogo įrašą pavadinau vienos iš mano mėgstamiausių jų dainų pavadinimu. Hysteria. Dar šiuo metu alpstu dėl Time is running out, Dark Shines, Stockholm syndrome, Supermassive black hole ir t.t.
Ir kodėl nesusidomėjau jais anksčiau?
Be to, vėl ėmiau intensyviai klausytis depešų. Na, gal ne taip intensyviai kaip Muse, bet šitos grupės pagrindinės mano racione.
Net mama užeina paklausyti savo mėgstamos grupės [Depešų] dainų. O iki šiandien nė nenutuokiau, kad jie jai patinka. Bet kai aš terliojaus su anglų programa ir besiklausydama niūniaviau "It's no good" eilutę "it's understood" bandydama prisiminti klipe matyta tą nerealią Dave šypsenėlę ji atėjo į kambarį ir pasakė, kad pagaliau klausausi teisingos muzikos :D
Tėčio nėra, tai aš laiminga. Niekas neburba, kad garsiai barškinu klavišus, nesikabinėja ir nepriekaištauja dėl ne vietoj paliktų daiktų [ tarsi jo genai geresni!]. Mat vakar mes eilinį kartą susiginčijom, ir, gal kalta aš, sąžinė manęs negraužia.
Ryt rašom anglų testą, iš skyriaus "Telling stories". Žinot kas geriausia? Kad namuose užduota versti tekstą apie Johnny Depp'ą. Kieti tie mūsų vadovėliai.
Paskutiniu metu nelabai turiu ką pasakyt, turbūt pastebėjot. Įrašų turinys sukasi apie tai, ką veikiu, veikiau, veiksiu. Žinau, nuobodu. Bet taip yra.
Savo geriausiai draugei įrašiau diską Muse dainų.
Ir jai patiko lygiai tos pačios dainos, kaip man. Nors ne, man patinka visos.
Šakės, kaip gera ją turėti.
Nežinau, ką daryčiau be jos - kas nors kitas vargiai mane pakęstų, mano pasakojimus, mano ašaras, mano juoką, o ji pakenčia.
Man patinka, kai mes parašom viena kitai tuo pačiu metu arba pasakom tą patį. Arba geriam vaikišką šampaną ir apsinešam. Arba klausomės muzikos ir nusišokam negyvai. Arba griūnam ant sniego ir darom angelus, kai kiti žiūri į mus kaip į kvailes. Arba kai piešiam sniege širdutes. Arba kai ji iš manęs juokiasi, kai pasakoju, ką gero man pasakė elnias.
Ji man patinka visada.
Kątik supykau ant elnio. Labai labai.
Jis pavadino depešus "lievais "rokeriais"", o Muse "dar viena šlamšto atmaina".
Jis tai sako tik tam, kad man paprieštarautų.
Gi žinau jį, žinau, pats Muse klauso.
Jo kompiuterį tai aš pažįstu gerai.
Ir vėl tos nuobodžios mano kalbos.
Sėdėdama chemijoj ir galvodama, ką čia nuveikus tikrai turėjau geresnių minčių blogo įrašui. O dabar jų neliko.
Ką padarysi, perkrauta galva, kaip sako Mymi.'s iš arbatos forumo, mokykla slopina natūralų vaikų smalsumą ir, pridėsiu, protinę galią.