Žmogus, kurio be proto pasiilgau.

Ir jei ne mūsų vakarykštis susirašinėjimas, nežinau, ar būčiau ištvėrus iki tavo grįžimo... Uf, kad tu žinotum, kaip tavęs pasiilgau :]***
Dėkoju už mūsų pokalbį. Esi nuostabi draugė.;D
Ir ačiū už palaikymą.;DD

Gretai.

Greta, labai ačiū tau už mūsų vakarykštį pokalbį.

Man taip gera, kad kažkas mane palaiko.

Ir išvis, labai džiaugiuosi, kad bendrauju su tavimi. <3

Labai myliu, branginu, ir laukiu, kada sutvarkys tavo kompiurerį. :]***

Man taip patiko tavo mintys. Jos visiškai tokios pat, kaip ir mano.

Geriau liūdėti dėl to, ką padarei ir nepasisekė,

negu dėl to, ko nepadarei.

Reikia atsinaujinti.

Noriu naujo šablono. Negaliu išsirinkti niekaip... Keletą atsidėjau. Kaip jie jums?

• http://www.pyzam.com/bloggertemplates/details/butterfly-explosion
• http://www.pyzam.com/bloggertemplates/details/falling-stars
• http://www.pyzam.com/bloggertemplates/details/you-and-i-forever
• http://www.pyzam.com/bloggertemplates/details/mystical

Mano nepagydoma liga

Sergu nepagydoma ir labai sunkia liga.

Jos simptomai tuoj nuvarys mane į kapus.

1. Galvoju tik apie vieną žmogų.


2. Vos jį prisiminus, negaliu nustoti šypsotis.


3. Viskas man atrodo prasminga, jei tik mes kartu.


4. Nėra apetito.


5. Nenoriu saldumynų.


6. Negaliu susikaupti.


7. Nepaleidžiu iš rankų telefono.


8. Iškart paraustu, jei tik jį pamatau.


9. Apsiverkiu per filmus, jei jų gale herojai nelieka kartu [xD].


10. Esu išsiblaškiusi.


11. Keista šiluma tyvuliuoja mano venose.


12. Nuolat dainuoju.

Taip, jūs jau supratote, kas man.

Aš įsimylėjau. ;DDD

Atostogos...

Taigi. Iš pradžių apie vakarykštę dieną, o vėliau - apie planus.
Helovyną mokykloje atšventėm puikiai. :D Mokytojas, kuris budėjo, užsispyrė šventę baigti 20:00. O mes nesutrikom. :D Pasiemėm magnetofoną su baterijomis ir išėjom švęsti į krepšinio aikštelę... Šokiai buvo nerealūs...Taip fainai ant mokyklos sienos matėsi mūsų šešėliai... ;D Taip nerealiai švietė moliūgai...;D
Dar taip smagiai pasivažinėjau su draugu jo motoroleriu.;D O geriausia buvo tik prieš akis...
Žodžiu, atostogos prasidėjo nerealiai, todėl skraidau padebesiais.

Ką planuoju veikti?

• Apsipirkti.;D
• Aplankyti pusseseres Panevėžyje.
• Miegoti, miegoti, ir dar kart - miegoti.
• Pamatyti daug gerų filmų.
• Perskaityti daug gerų knygų.
• Daug laiko leisti su draugais.
• Susitikti su jau žiauriai seniai nematytu pusbroliu ir jo šeima.
• Jei tik pavyktų, susitikti su Inga.:}***
• Eiti į kapines per Vėlinių vakarą.
• Sudalyvauti Šiauliuose, skautiškame renginyje.
• Iškepti sausainių.;D
• Atšvęsti Helovyną [dar kart] ;D

O šiaip... Atsoptogos bus nerealios. Kodėl?

Nes gera pradžia - pusė darbo.;D

Knygos.

Knygos. Kiek daug jos gali reikšti... Jos gali prajuokinti [pvz. "Du viename", kai vaikinas apsimeta mergina], pravirkdyti [pvz. HP vieta, kai miršta Sedrikas], pamokyti [pvz. Fizikos vadovėlis ;D] arba sukrėsti [pvz. Brookso ir Burgesso knygos]. Iš tiesų, skaitymui paskutiniu metu skiriu mažai laiko, nes tenka daug mokytis, bet jis man visada liks malonumas ir atsipalaidavimo bei atsiribojimo nuo nuobodaus pasaulio procesu. Nežinau, kada įvyko lūžis, gal prieš metus ar pusantrų, kai nebegalėjau gyventi neskaitydama. Anksčiau neimdavau knygos į rankas, jei to verkiant nereikėdavo. O dabar... Skaitau, nes to noriu. Ir nesuprantu, kaip galima sakyti, kad skaitymas - šlamštas. Tereikia atrasti tinkamą knygą... Net mano mulkiai klasiokai, paskaitę gerų knygų, kurias jiems parinkau, pripažino, kad "kartais gali būti įdomu net skaityti".xD

Pažadų istorija;2

...Atšiaurus vėjas draiko šlapius jos plaukus. Ledinis lietus prausia veidus, abu jie kiauriai permirkę... Tačiau jų širdyse, tvirtai susikibusiose, taip šilta, kaip tik gali būti. Jis laiko jos ranką ir klausosi jos kvėpavimo. Ar kas gali būti geriau, už laiką dviese?

Paklaikęs senos moteriškės žvlgsnis kiauriai perskrodžia juos - ką šie du keistuoliai, taip pliaupiant lietui, be skėčių, veikia gatvėse? Jie tik nusijuokia.

Įpratę, kad žmonės laiko juos keistuoliais, nes jie elgiasi kitaip, nei visi.

Bet kas nustatė, kaip reikia elgtis? Kas sugeba atskirti tai, kas prasminga, ir tai, kas kvaila? Kas turi teisę kritikuoti kitus? Kas pasakė, kad nuodėmė vaikščioti per balas su širdžiai brangiu žmogumi?

Šypsenos jaunuolių veiduose neblėsta. Ji stirpriau prisipaudžia prie vaikino, ir parodo į dangų. Jame po truputį nušvinta vaivorykštė.

Aš pažadu, kad būsiu toks, koks esu; kad niekada neslėpsiu savęs po kauke; kad tikėsiu, jog šypsena ir optimizmas gali pakeisti pasaulį, ir žinau, jog tada, kai visi atras didžiausias vertybes - meilę, draugystę, nuoširdumą, toleranciją ir supratimą, žmonių širdyse liausis lyti ir nušvis vaivorykštė.

P.S. šįkart net paskutinę mintį sugalvojau pati. ;D

Lyja!

Ir šauktukas tikrai ne šiaip sau.

Dievinu lietų. Man taip gera, kai lyja... Toks grožis...;] O eidama iš mokyklos pasijutau kaip maža mergaitė... Tikrąją prasme šokau lietuje :D Mečiau į šoną skėtį ir ėjau visa šlapia per balas.;D Taip gera bent trumpam pamiršti tuos rūpesčius dėl ateities, dėl dešimtos klasės, dėl mokslų... Jaustis laisvai....

Gal kam atrodžiau kvailai, bet man tai mažiausiai rūpi.:P

Esu kokia esu, ir visi man brangūs žmonės žino, kad lyjant negaliu nusėdėti vietoje.... Pati nesuprantu, iš kur tiek energijos tokią darganotą dieną...xD

Turbūt čia ne tik dėl lietaus.

Juk kartais, labai retais kartais, ir mane depresija lyjant prigauna.

Bet šiandien aš laiminga.<3

Žinau, kokia mano nuotaika...

Ji tikrai nebe nestandartinė :D

Šiandien mane viskas džiugina ir juokina. Aišku, tai nėra labai gerai, bet...

Pagaliau savaitgalis. Krenta lapai...<3>

A, tiesa, buvo vienas dalykas, kuris manęs vos nepravirkdė. :D Viena liūdniausių Charmed serijų, apie Kriso ir Bjankos nenusisekusią meilę, serija baigiasi Bjankos mirtimi. Bet čia juk nerimta. Tiesiog tai mėgstamiausia mano serija. ;D Ir liūdniausia. ;D

Nestandartinė.

Tokia dabar mano nuotaika.

Nestandartinė.

Kodėl?

Man nei linksma, nei liūdna.

Nesijaučiu nei laiminga, nei nusiminusi.

Nei pikta, nei atlaidi.

Nei miela, nei priekabi.

Nei susižavėjusi, nei nekenčianti.

Nei įsimylėjusi, nei bejausmė.

Ne optimistė, bet ir ne pesimistė.

Ne nepastovi, bet ir ne nuolatinė.

Ne pavargusi, bet ir ne kupina jėgų.

Ir tikrai ne neutrali.

Dozė ironijos.

Kažkodėl man visada būna taip linksma, kai kas nors pavadina mane egoiste.

Tiesa, tas linksmumas, greičiausiai, tėra ironija.

Jaučiuosi kaip Hausas.

Tokia talentinga? Neee... Tokia bjauri. Visai netyčia įžeidžiau man labai brangų žmogų. Jis supyko, ir aš jį pilnai suprantu.

Netyčia išsprūdęs irnoiškas pasakymas gali taip įžeisti brangų žmogų.

Manau, kad dabar jaučiuosi dar blogiau nei jis. Iš tikrųjų, pasielgiau kaip kiaulė.... Žinau, kad jam bloga, o tai verčia mane dar labiau jaudintis. ;[

Atsiprašiau.

Bet žinau, kad taip lengvai kaltės neatpirksiu. Iš tikrųjų, jei tai būtų buvus eilinė draugė ar draugas, tai jis net nebūtų sureagavęs.

Bet tai pasakiau jam, kuriam, žinau, esu svarbi, o ir jis man labai brangus.

Susimoviau.

Kaip puikiai man šiandien sekasi.

Reikia išmokti sulaikyti liežuvį už dantų.

Kodėl aš laukiu Helouvyno...

... nors nežinau kaip tiksliai jis lietuviškai rašosi. ;D

Taigi, jis bus švenčiamas mokykloje.
Galvoju apie ką nors šiurpaus..;D
Pirma šovusi mintis buvo palikta ir pasikorusi nuotaka. Apdraskyta suknelė, baltas veidas, juodi paakiai, išdraskyti plaukai, virvė ant kaklo...
Iš tiesų manau, kad ši mintis ir geriausia.
Juk iš dalies ji man tinka. Juk iš tiesų aš kažkuria prasme palikta nuotaka. Juk draugas, kurį dažnai savo bloge miniu, sakė, kad būčiau jam ideali žmona.xD
Būčiau...xD
Aišku, dabar nebenukrypsiu ir neatversiu seniai (?) užgijusių žaizdų, tad grįštu prie Helouvyno. Bus ilgi šokiai, baisios istorijos, švediškas stalas, moliūgai... Oi kaip mėgstu juos pjaustinėti. :D Pernai kokią dešimtį mažųjų išpjauščiau ir du didelius. ;D
Gaila, kad ši amerikoniška šventė Lietuvoje panašiai dubliuojasi su Visų Šventų diena... Kažkaip keista švęsti. Nors per Vėlinės su draugėm einam pasivaikščioti po kapines, kai visur žvakutes dega... Gražu būna. Dabar rašant šis pomėgsi toks keistas atrodo. ;D

Savaitgalis.

Ką nuveikiau šią savaitę:

• Gavau dešimtuką iš anglų, matematikos, lietuvių.
• Susimoviau per fiziką.
• Su draugėm ėmiau dainuot naują dainą.
• Nuknisau sesės "Top girl" žurnalą. ;D
• Užsiregistravau Arbatos forume.
• Jau gan senokai išsiunčiau laišką Gretai, bet ji jo DAR negavo.
• Su kitais planavau Paskutinį laužą.
• Statėm vaidinimuką.
• Daug šokau.;D
• Su drauge sukūrėm naują mūsų ilgų pasivaikščiojimų maršrutą tokiomis vietomis, kuriuose niekas nevaikšto.
• Sudaužiau fotiką.
• Apsipirkau.
• Susigalvojau kostiumą Helouvynui.

Svarbiausias savaitės įvykis paryškintas.

Pažadų istorija.

Nuo šiol savo bloge įvedu dar vieną, pažadų istorijų seriją. Kodėl toks pavadinimas? Po kiekvienos mano trumpos esės bruožų turinčios pasakėles aš parašysiu po frazę-savotišką pasižadėjimą tam, kad gyvenimas būtų šviesenis.Tiesa, pasižadėjimai ir istorija nebūtinai turi ką nors bendro.;]

Ji švelniai sugniaužė rankoje savo šalikėlį. Švietė saulė, bet buvo gan vėsoka, ore plaikstėsi voratinkliai - tipiška "bobų vasaros" diena.

Aplinkui sukinėjosi porelės, nedrąsiai susikibę rankutėmis, vaikiškai paraudę ir susidrovėję...

Jos akys lengvai apsiniaukę. Kaip visada. Rankos kiek pajuodę nuo darbo, veidas su sunkiai įmatomomis rūpesčio raukšlelėmis.

Tyrinėdama aplinką ir paslapčiomis su pavydu žvelgdama į susikibusius sielomis paauglius, nė nepajaučia, kaip tyliai pravirksta.

Vėjas paleidžia stiprų atokvėpį ir lapai ima kristi žemyn.

Atsispindėdami Jos akyse ir glostydami atviromis žaizdomis nusėtą jos sielą, lengvai paliečia ir savo šiluma apaubia žemę.

Prabėga mažas vaikutis, spardydamas lapus ir lydymas mamos kvietimo grįšti. Sustoja ties Ja. Ilgai žiūri į Jos apsiblaususias akis, pasilenkia, paima patį šviesiausią lapą ir ištiesia.

Pabudusi iš transo, ji ištiesia ranką priimti pačiai tyriausiai vaiko dovanai.

O pastarasis nubėga mamos balsan ir paskęsta jos meilėje.

"Aš negaliu pakeisti vėjo krypties, tačiau galiu pakreipti bures, kad visada pasiekčiau savo tikslą."

Iš serijos "Beprotėms";4

Pamačiusi šią nuotrauką, iškart pagalvojau apie Ingą.

Kodėl?

Ji vadinosi "Nuplėšti sparnai".

Manau, kad dėl vieno žmogaus jai tikrai teko pasikankinti...

Inga tikrai supras, apie ką aš. Manau, tu suprasi ir mano mintį ir pagrindą, kodėl būtent tokią nuotrauką tau skyriau.

Aišku, labai norėjosi skirt tokią, kuri išreikštų, kaip ją branginu, bet ši nuotrauką tiesiog prašėsi įdedama...

Inga, linkiu tau didžiulės sėkmės ir didelės meilės.;D <3

Juk nuplėšti sparnai dar nereiškia skrydžio baigties, tu skrendi tik kita kryptim - žemyn... Žodžiu, bandau pasakyti, kad kiekviena patirtis yra vertinga ir kad dar ne tiek visko teks patirti. Bet tai tikrai nereikš, kad negali skrieti per gyvenimą, tave visada neš draugystė sparnai...<3

Baigiu filosofuot, nes krypstu pievas.;D

Žodžiu, myliu.;D

Lapams krentant...

Šiandien beveik viską paskutiniam laužui ruošti baigėm...

Sukūrėm vaidinimuką, padarėm trąsą, suderinom veiklą ir pan...

Manau, savaitgalis bus smagus. ;D

Vakar prisipirkau mielų niekelių. :D Išgryninau Eurokos čekį. Išsirinkau labai gražius auskarus ir žiedą. Kaip blizga. :D Prabangus komplektas. ;D

Nusipirkau naują dantų šepetėlį. :D Keičiu kas tris mėnesius, kaip ir reikia. :D

Klausau Modern Talking'ų dainų.;D

Vakar žiūrėjau Hausą.

Kaip visada.

Žiauriai patiko.

Kaip visada.;D

Gaila man jo... Toks šaltas žmogus.

Taip gera vaikščioti krentant lapams.

Ach, dievinu rudenį....<3

Tokia palaima, eini, o vėjas tau po kojom kloja auksinį lapų taką...:]

Šiaip nuotaika geresnė nei savaitės pradžioje. ;D

Ruduo...<3

Nesiseka...

Būna, nesiseka, devynis kartus iš eilės... :D xD
Būtent ši daina suskambėjo mano galvoje parašius įrašo pavadinimą.
Jaučiu, kad susimoviau per fiziką... Nepasisekė testas. Mokiaus ir labai stengiaus, bet jaučiu, kad susimoviau.
Paguodė tai, kad idealiai pavyko su anglų. Ėmiau svarstyti - gal tapt vertėja?;D
O šiaip ši savaitė - vien visokios avarijos...
Net baisu pasakot :x
Geriau einu mokytis. :D

Iš serijos "Beprotėms";3

Gretukui. Paskutiniu metu mažiau bendraujam, bet žinau, kad likimas mus dar suves. :)

Iš serijos "Beprotėms";2

Taigi, tęsiu savo deviantart.com puslapyje užtiktų nuotraukų skyrimą beprotėms...

Sandra, ši nuotrauka skirta tau. Kodėl?

Nes tavo kūrybos žiedeliai po truputį skleidžiasi... :) Linkiu tau visokeriopos sėkmės ir įkvėpimo.

Meilės istorija...

...parašyta pagal užsakymą...

Ypatinga dovana
Sutikau jį visiškai netikėtai. Žavus tamsiaplaukis įsiveržė į mano pasaulį ir jį visą supurtė. Vos pažvelgus į jo akis žemė ėmė slysti iš po kojų...
Pamenu, buvo ruduo.Auksiniai lapai, einant mišku, švelniai čežėjo man po kojomis, į pietų pusę skrido paukščiai... Ėjau prie upės, į savos laptą vietą miške, kurion keliaudavau visada, kai kas nors spausdavo širdį. Tai buvo mano vieta, apie kurią niekas nežinojo...
Bent aš taip maniau...
Nustebau pamačiusi rudeniniame purve įspaustas svetimas pėdas, ir, tarsi mažas, įbaugintas žvėrelis, sustingau vietoje, nes prie upės, prie mano mažosios svajonių laivų įlankėlės, pamačiau sėdintį man visiškai nepažįstamą jaunuolį. Kaip gražiai jis atrodė! Aukštas, tvirto sudėjimo... Stovėjau ir gėrėjausi, kol netikėtai jis atsisuko ir pažvelgė tiesiai į žalias mano akis. Vaikinas atsistojo ir palengva artėjo link manęs. Stovėjau išsiviepusi lyg kvailė, negalėdama nuleisti akių nuo jo tobulo veido ir vėjyje besiplaikstančių plaukų.
-Gedas,-ištiesė man ranką nepažįstamasis.
-Aušra,-pralemenau.
-Ar nepavojinga tokio grožio panelei vienai vaikščioti miške?
Mano skruostai paraudo, bet ne nuo geliančio šalčio, o nuo staiga užplūdusios vidinės šilumos.
-Čia retai kas užsuka,-pasakiau.
Gretai mes įsikalbėjome, ir pajutau, kad šiam, tai staiga į mano gyvenimą įsibrovusiam vaikinui, galiu sakyti viską. Nė nepastebėjau, kaip staiga sutemo, nors mano mintyse, o ypač širdyje, buvo šviesu šviesu. Mums lendant iš miško, danguje sumirgėjo pirmosios žvaigždės.
-Žiūrėk,-tarė jis,-ten amno žvaigždė!
Nusijuokiau. Kur matyta, kad vaikinas stebėtų žvaigždes? Tikras romantikas... Merginų svajonė...
-O aš savo žvaigždės neturiu,-atsakiau jam.
-Tikrai? Tuomet dovanoju tau savąją. Ji pati ryškiausia ir gražiausia, tokia, kaip tu.
Nežinau, kodėl, bet tą akimirką, valdoma nepaprasto švelnumo, pasitiebiau ir pakštelėjau jam į skuostą. Jis stovėjo kiek sutrikęs, spaudė mano šaltą ranką savo delnuose, ir, nieko nepasakęs, nuėjo.
Kelias savaites po to vaikščiojau kaip apmirus – ar gali būti, kad jį pamilau? Tą, visiškai man svetimą vaikiną, su kuriuo bendravau vos pusdienį, tą, kuris paliko mane stovėti šaltyje rėkiančia širdim?
Tą, kuris dovanojo man savo žvaigždę?
Pažvelgiau pro langą. Ji švytėjo danguje užgoždama visus likusius dangaus kūnus. Pamąsčiusi supratau, kad gauta iš jo dovana kur kas vertingesnė. Jis, pats to nesuprasdamas, dovanojo mano sielai šilumą ir pilnatvę. Kaskart, prisiminus jį, kažkas verčia mane šypsotis. Nors jaučiuosi ir elgiuosi tarsi užhipnotizuota to, aks įvyko, esu laiminga. Aptikau jausmus, kurių anksčiau nepažinau..
Praėjus keliems mėnesiams, aš vėl ryžausi nueiti prie upės.
Ir, ką jūs manote?
Ten, su plačia šypsena veide, stovėjo Gedas. Jis atsiduso ir tarė:
-Laukiau tavęs čia kasdien. Pagaliau, pagaliau tu atėjai!

Iš serijos "Berpotėms"; 1

Taigi, naršydama deviantart.com radau labai gražių foto, ir pastebėjau, jog jas galima pritaikyti beprotėms.

Pati pirmoji, skirta *Gretai.

Matai, kas parašyta ant žvaigždelės?

Todėl, kad tikiu, jog su šia beprote draugėmis liksim amžinai :]* Labai vertinu mūsų draugystę ir tarpusavio supratimą.

Myliu <3

Matematikė.

Vakar buvo tikrai linksma diena. Vedėm pamokas. Aš buvau matematikė.:P Labai puikiai susitvarkiau su mokiniais :D Bent man taip atrodė... xD Kol jiem išaiškinau, ir pati supratau. :D

Labai skanus buvo tortas.

Ir kieti šokiai. :D

Šiaip linksmiausia man buvo antra pamoka, man buvo laisva, tad ėjau pas draugą, kuris mokė pačius mažiausius. Prisijuokiau. :D Ten tarzanai, ne vaikai. :D Jų į žaidimų aikštelę leist negalima. :D

Labai daug kavos [tiksliau 3 in 1, nes juodą nelabai mėgstu xD] išgėriau. :D Praktiškai per kiekvieną pamoką. :D Mokiniai saldumynų prinešė. ;D

Ech, smagu buvo.

Taip greitai ta diena praėjo... O ypač pamokos. xD

Bet kiek turėjau vargo jai ruošiantis... :o Negalėjau sugalvot kaip apsirengt. :D Pavaduotoja sakė, kad gražiai atrodžiau.xD Šiaip save vertinu kritiškai, mano nuomone, atrodžiau... Tarp siaubingai ir vidutiniškai. :D

O dar kiek visko teko supirkt, visokių gėlių mokytojams, tortų ir panašių dalykų. ;D

Šiaip nustebau sužinojus, kad beprotė Lina buvo lituanistė.xD

Gražus derinys - matematikė ir lituanistė. xD

Esu dėkinga draugams, kurie vakarykštę dieną pavertė nuostabia.xD Dėkis visiems.

Ir ačiū už dėmesį, pamoka baigta. xD

Spalis.

Kaip greitai praėjo rugsėjis... Beliko aštuoni mėnesiai iki vasaros. ;D
Kaip man gera, kai krenta lapai... Eini, o jie šiukšda [ar yra toks žodis?:D] tau po kojomis. Gal todėl, kad gimiau rudenį, gal todėl, kad esu svajotoja-romantikė, dievinu šį metų laiką. Darganos, lietūs, lapai - mano stichija. Tai nereiškia, kad nemėgstu karštų vasaros dienų, priešingai, tiesiog manęs nekamuoja rudeninė depresija - aš mėgaujuosi oru.
Taip gera sušalusiai grįžti į šiltus namus, atsisėsti ant palangės vėlai vakare ir stebėti rudens dangų...
O kaip sukyla noras kurti...
Norėjau pradėti naują mėnesį optimistišku įrašu tad, kol nepradėjau dejuoti, atsiveikinu. Iki kito įrašo šį nuostabų mėnesį.