Viena dienų, kai norisi iššokt pro langą...

...vien tam, kad paįvairintum gyvenimą.

Iš tiesų, baisų baisiausiai nuobodu, visą dieną lyja, ir nėra ką veikti.
Tiesa, buvo šis tas gero, bet dabartinė staiga užpuolusi prieškalėdinė depresija dėl to, kad jos padarytos komercine švente, šiek tiek knisa reikalus.
Kone visą dieną žiūrėjau teliką ir rašiau istoriją. Antras užsiėmimas kur kas prasmingesnis ir įdomesnis. Po tiek laiko vėl rašiau.
Jėga.
Jau supakavau dovanas.
Kalėdos būtų gražios ir be jų. Bet visgi, malonu galvoti apie kitus ir teikti jiems džiaugsmą. Bet viso to per daug... Perdaug dėmesio materialiems dalykams, pamirštama tikroji prasmė. Kiek žmonių per Kalėdas perka dovanas? Visi, kone. O kiek nueina į bažnyčią? Juk ne mūsų gimtadienis, o kūdikėlio Jėzaus. Niekada nebuvau giliai tikinti, bet paskutiniu metu labai daug ką pervertinu.
Mintyse jau sudariau sąrašą filmų, kuriuos noriu pamatyti per Kalėdas. Žinau, nepamatysiu nieko, visada taip būna.
Vakar sulaukiau tokių mielų žodžių, kad jie, ko gero, geriausias vaistas prieš mano vakarinę depresiją. Nors šiandien, kaip toj Vaido dainoje "meilė nedžiugina". Nežinau, kodėl staiga pasijutau sumautai, bet taip jau būna.
Ak, ta nuotaikų kaita.
Juk kątik dainuodama "Kalėdų naktį tylią" plačia šypsena puošiau eglutę.