Kalėdų senelis ir keistas prašymas.

Vakar buvau eglutės įžiebime, Pakruojyje.
Priėjo Kalėdų senelis ir paklausė, ko noriu dovanų.
Atsakiau - balto elnio. :D
Jis, aišku, nesuprato, bet kai kurios mano internetinės draugės tikrai supras, apie ką aš :D [ar ne, Sandra?;DD].
Vėliau tą vakarą ir leidau su elniu, nes būti su juo yra nuostabus užsiėmimas.

Atleiskit, apleidau dienoraštį.
Karnavalo ruošimas, draugai, elnias, namų darbai, kontrai - viskas atima daug daug laiko.

Retro vakarėliu jau pasiruošiau. Iš tiesų, atrodau kaip nužengusi iš seno, nespalvoto žurnalo. Teko ilgokai ieškoti visų detalių, dar ir dabar trūksta baltų pirštinaičių. Bet bus labai labai smagu. Vaidinsim pagal romansus ir etc... ;D

"Lakūno romansas". Varge, kaip gražu.

Sniego nėra.
Bet ant mano lango jau žybsi angeliukai bei lemputės. Kambaryje jau stovi mažoji eglutė ir jau net supakavau pirmąją dovaną.

Nors kamuoja šlykštus galvos skausmas, viskas puiku. Nepamenu, kada buvau tokia laiminga. Galbūt pernai prieš Kalėdas... Nors ne, pernai viską užtamsino senelio insultas, o vėliau ir... Na, suprantat, apie ką aš. Gruodžio 25 d. sueina metai, kai jo neturiu. Bet į metines važiuosim tik 12-27.

Per naujus metus švęsim močiutės, iš tėtės pusės, septyniasdešimtmetį [12-31]. Šiaip ar taip, teks pasiplaut, nes naujus metus pasitikti noriu su savo geriausia drauge ir, galbūt, elniu. Ne todėl, kad nemylėčiau giminių, kurių bus pilna, matytų ir ne, pažįtamų ir nelabai, o todėl, kad žinau, jog jai tikrai reiks paramos. Pernai naujus sutiko su visa šeima, dėde ir jo sužadėtine, o šiemet liko tik tėtis.

Pagaliau "Vienas namuose".

Šiandien mano vardadienis.

Kalėdos jėga.
Mylėti jėga.
Eglutės jėga.

Baltieji elniai valdo.