Naujiems metams artėjant.

Tai vat, paskutinis 2008 metų įrašas.
Noriu, kad jis būtų linksmas.
Šiaip metai buvo beproto sunkūs. Buvo ir gerų akimirkų, bet skausmo ir džiaugsmo proporcija ne visai lygi (?).
Galų gale, juk teko dalyvauti penkiose laidotuvėse...
Geri dalykai - mano elnias, mano artima siela. Be jo vargiai įsivaizduoju gyvenimą. Be to, šiais metai atradau Sauliaus Mykolaičio dainas, jos padeda rasti sielos ramybę. Ėmiau įtemptai kurti, buvau susidomėjusi daugybę technikų, nuo vėlimo iki dekupažo, iš naujo atradau pasaulį, vertybes, tikėjimą ir viltį.
Iš tiesų, reikia sukrėtimų tam, kad išmoktum džiaugtid ir vertinti laimę.
Tai buvo atradimų, smūgių ir sparčios nuotaikų kaitos metai, bet viskas yra išgyvenama, su viskuo susitaikoma. Aišku, mano širdis kai kuriais atžvilgiais liks randuota ir sulopyta, bet kol turiu savo draugus, savo šeimą ir savo elnią, galiu žinoti, kad viskas bus gerai.
Tikiuosi, niekam nelikau nieko skolinga ir visų atsiprašiau, jei kada įžeidžiau ar įskaudinau, tad pakartosiu šiuos žodžius dar kart - atleiskit, jei buvau neteisinga su jumis, jei įskaudinau ar įžeidžiau.
Įsitikinau, kad neverta laikyti pykčio, nes juo kenki tik sau.
Iš tiesų, baigiu ištrinti iš atminties skaudžius prisiminimus apie įvykius mokykloje, nors nemanau, kad kada nors sugebėsiu vėl imti gerbti kai kuriuos asmenis, bet čia mano problema.

Jums noriu palinkėti šypsenos, daug šypsenos tiek užbaigiant šiuos, tiek visais kitais metais, daug meilės, nes ji užveda pasaulį, mokėjimo džiaugtis, kad spalvos neatrodytų pilkos, daug vidinės šilumos ir daug sniego naujametinę naktį.
Būkit laimingi, žmonės.
Visa, kas bloga, praeina.
Sėkmės.
Labai visus myliu.
Nuoširdžiai Jūsų paskutiniame šių metų įraše,
Otilija.