Mano besmegenis - pankas.

Padariau jam skiauterę ir su guašu išpiešiau veidą.
Myliu žiemą, myliu elnią. Žaidėm sniego karą :D Šlapi ir linksmi. Jėga <3
Rytoj puošim didžiąją eglutę. Paskutinis akcentas kalėdiniam gyvenimo paveiksle. Supakavau dovanas. Beveik visas. Toks mielas popierius su nykštukais.
Paskutiniu metu taip dažnai vartoju žodžius "jėga","puiku","linksma","malonu", kad jie praranda prasmę.
Iš tiesų, giliai širdy man gaila, kad Kalėdos jau tuoj. Tiesiog jos praeis ir viskas baigsis, o tas laukimas toks magiškas. Ypač nelaukiu akimirkos, kai kone kątik papuoštą eglutę teks nupuošti ir vėl nukišti palėpėn su visais žaisliukais ir girliandomis.
Tikiuos, kad sniegas iki rytojaus neištirps.
Ne tikiuos, o meldžiuos.
Jau ryt tos mišios, kurių bijau. Žinau, skaitydama susimausiu. Žinau.
Ir pagaliau, negaliu čia pritaikyti jokio gero žodžio. Vis dėl to, gal dar išsaugojau normalumą?