Nėra žvaigždžių, nėra.

O aš vis dar bandau priprasti prie naujos blogo išvaizdos.
Jis, kaip koks kaprizingas vaikas, norėjo pasikeisti.
O aš, kaip kokia gera tetulė, negalėjau jam atsakyti. ;D

Kai sninga, dangus be žvaigždių.
O aš jas taip vertinu.
Man labai patinka žiūrėti dangun žvaigždėtą naktį.
Prisimenat, minėjau krentančią žvaigždę.
Mano noras išsipildė!
Na ir greit ta sistema veikia :)
Tai buvo paskutinė, be proto šalta naktis prieš sniegą. Ir tokia graži.

Kas šiam pasaulyje yra gražu? Man:

• draugo šypsena;
• vaiko piešinys;
• jūra;
• saulė;
• meilė;
• sniegas;
• krentantys lapai;
• įsimylėjeliai, susikibę rankomis;
• vaivorykštė;
• muilo burbulai;
• juokas;
• žvaigždės;
• pavasaris;
• puodelis arbatos;
• tu;

Aišku, šį sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet dėl laiko ir protingų minčių stokos, šiam kartui užteks. Manęs jau ilgisi biologijos vadovėlis. :) O aš jo ne. :D Be to, dar viena bėda kankina. Pašėlęs įkvėpimo trūkumas. Čia turbūt dėl to, kad paskutiniu metu esu labai laiminga. Nes kai man liūdna, rašosi žymiai geriau.

Linkiu sėkmės šią kankinančią savaitę, draugai. Bučkis.