Mano skaudi patirtis.

Tai va, arbatos forume berašydama į dienoraštį prisiminiau vieną liūdną, rugsėjį vykusią istoriją.

O buvo taip...

Mnao ir dviejų mano klasiokių ginčas su keturiom klasiokėm prasidėjo nuo to, kad pasakėm, jog nebegalim pakęsti rūkalų smarvės.

Jos iš kito kaimo, tik mokosi mūsų mokykloje. Rūko kiekvieną pertrauką, ateina į mokyklą "pagiriotos", labai prastai lanko.

Taip, jos tikros skandalistės, nuolat įsivelia į barnius, yra neišskiriamos ir nemėgstamos visos mokyklos.

Taigi, po mūsų replikos prasidėjo barniai. Mums praeinant pro šoną, jos mus užgauliodavo, stumdydavo, grasindavo.

Mes teisiog jas ignoravom, o mokykla, kuri palaikė mus, atsikirsdavo joms.

Mes trys tiesiog nenorėjom nusileisti iki tų panelių lygio, todėl nieko nedarėm. Kol nesužinjom, kad jos nuėjo pas direktorę ir pripūtė jai arabų.

Mūsų direktorė labai jau minkšta - susigraudino ir iškart mus pasikvietė. Žinot ką ten sužinojau?

Kad mes jas persekiojam, grasinam, neleidžiam praeit, tyčiojamės, vadinam adaptuotom... Atseit mes net pilną autobusų stotelę apie jas prirašinėjom ir jos dabar išeis iš mokyklos.

Žinojom, kad čia melas, bjaurus melas. O direktorė šventai tikėjom. Žinojom, kad pagrasinimas jog išeis iš mokyklos - tik triukas.

Mes trys turėjom rašyti pasiaiškinimus.

Parašiau vuiską taip, kaip yra, o direktorė vėl skaitė mums pamokslą už tokį "įžūlų melą". Man buvo šlykštu. Dėl direktorės ir dėl visko. Kad ji tiki. Kad pavaduotoja, kaip jau minėjau arbatos forume, mano teta, pažįstanti mane nuo kudikystės tiki.

Verkiau ir verkiau. Laimei, šalia buvo Jis, ir sugebėjo mane prablaškyti ir paguosti.

Savo gimtadienio dieną grįžau apsiverkusi, maža to, sužinojau, kad direktorė nori mūsų svarstymo. To tai jau buvo perdaug.

Mama, tos pačios mokyklos mokytoja, mane palaikė ir tikėjo - juk ji ne akla, kaip direktorė, žino, kaip viskas yra. Ir kiti mokytojai mus palaikė, juk mes geros mokinės, gerai lankom ir panašiai, o jos neišlipa iš trejetų ir yra akiplėšos.

Deja, direktorė su pavaduotoja buvo aklos.

Pasakė mums, kad neturim teisė skųstis nei dėl savo klasiokų rūkymo nei dėl elgesio - atseit čia ne mūsų ir ne mokyklos reikalas.

Neteisinga, ką? Išeina taip, kad jos gali rūkyti mokyklos teritorijoje, mus persekioti ir etc., ir vistiek bus aukomis?

Deja. Valdžia buvo akla.

Svarstymas taip ir neįvyko, kitų mokytojų dėka, bet direktorė dar ne kart mums pamokslus prieš visus rėžė.

Mane siaubingai įskaudino jos žodžiai.

Į tokį mėšlą papuoliau pirmą kartą.

Praėjo jau kone du mėnesiai, bet vis dar skaudu.

Jos taip ir mokosi mūsų mokykloje ir vis dar tokios pat skandalistės kaip anksčiau, tik dabar visa mokykla nekenčia direktorės.

Ir štai, dar ir dabar prisimenant visa drebu.

Iš pykčio ir neteisybės.

Ačiū visiems draugams ir mokytojams, kurie mus palaikė, nes jų dėka aš vis dar sveiko proto.