*sail away, it's time to leave

Ir kaip seniai aš Jūsų nelankiau!
Tai nereiškia, kad nuo šio įrašo kas pasiekis.
Suprantama : mokslai, draugai, gražus oras.... pavasaris! Kaltinkit ne mane, kaltinkit jį : D
Šiaip, gyvenu gerai. Pagaliau pagaliau išlipau iš duobės, ir pamažu grįžta gyvenimo džiaugsmas. Kaip sakoma - juodžiausia naktis būna prieš aušrą. Tai va va, aš ir dabar trykštu entuziazmu.
Kažkaip gera mąstyti, ką veiksi vasarą, kurti planus, gera, kad viskas dar prieš akis. Dažnai laukimas būna be proto smagus. Nakvynė mokykloje, skautų stovyklą, Šventoji, žygis su draugais ir palapinėm... Tik dalis to, ką bandysim įgyvendinti.
Aišku, prieš viską - egzaminai, bet nieko čia tokio.
Šiek tiek liūdna, kai pagalvoji, kad tokia vasara, kaip ši, ir kad šie mokslo metai, yra paskutiniai. Paskutiniai mano kaime, mano mokykloje. Aš bijau pokyčių. Visada bijojau. Pokyčių aplinkoje, ne savyje.
Pokyčiais savy aš džiaugiuosi. Visgi, protinė branda ar kas, bet paskutiniu metu aš ne visai tokia, kokia buvau prieš metus. Be abejo - juk viskas keičiasi.
Negaliu patikėti, kad greit atsibusiu ne savo lovoje. Kad mano kaimas - ne mano vieta, o tėvų. Jie ją išsirinko, o aš ieškosiu savos. Ir gąsdina, ir teikia vilčių. Pasiilgsiu visko. Man čia taip patinka! Visa gamta, gaiva, grynas oras...
Juk čia namai.
Bet niekis, susitvarkysiu.
Visgi, tuo pačiu ir nekantrauju.
Noriu kažką keisti, tie patys žmonės, supantys dalykai ima pabosti.
Ir kompiuteris šitas nusibodęs.
Sesė užkrėtė virusais mano laptopą! Kodėl tada, kai reikėjo keist antivirusinę... Fak, nuoširdžiai. Teks taisyt. Ir neaišku, ar bus išgelbėta krūva mano failų failiukų. O sesė, turiu pasakyti, irgi kiek susikrimto.
Niekis. Neseniai išsiliejau, tad kol kas pykčio nesusikaupę ir nėra ko nerimaut.
Nors, per chemiją kantrybė gali trūkt : D jei ta mokytoja sušiks man trimestrą... Gerai gerai, ne mokytoja, aš pati.
Kamuoja jau-sekmadienis-o-tu-nieko-nepadarei sindromas.
Kągi, dar keletas savaitėlių ir nebereiks nieko daryt.
Kokią pasakišką suknelę paskutiniam skambučiui papirkau.
Velnias.
Visgi pasiilgsiu tų šiknių, savo klasiokių.

*pasiknisus mamos kompiutery radau senų mėgtų dainų. vienos iš jų - Rasmusų - dainos žodžiai. pagalvojau, iš dalies tinka.