Akys žiba, skrandis stovi, o meilė, pasak šv. Petro, niekada nesibaigia

Iš tiesų, iš įrašas bus apie tai, apie ką jau senokai turėjau parašyti - apie jį. Mano bendrasielį, bendražygį, nuolat palaikantį, gražinantį į protą, kai reikia, ir niekad neteisiantį.
Aš visad juokdavausi iš tų apsiseilėjusių mergiočių, dar neišaugusių iš vystyklų, o jau vapančių apie berniukus. Niekad niekad nemaniau, kad tokia tapsiu.
Gal prisikalbėjau, bet... Dabar jau neįsivaizduočiau savo gyvenimo be jo. Nakys, praleistos susirašinėjant, vakarai, pasivaikščiojimai, pokalbiai, juokas - viskas taip neatsiejama.
Ne, aš ne visai apsiseilėjus. Mums nereikia demonstruot viešai savo prieraišumo vienam prie kito, nereikia maivytis, kai šalia pašaliniai, nereikia bučinukų žinučių pabaigose ir nereikia dirbtinumo.
Mes galime valandų valandas kalbėtis. Vaikščioti po atviru dangumi susikibus už rankučių. Rodyti vienas kitam savo žvaigždes. Žaisti šachmatais. Diskutuoti apie muziką, be perstojo ginčytis dėl skirtingų skonių ar tiesiog šypsotis.
Galime juoktis iš kokių septintokėlių, viešai besibučiuojančių ir nuolat kartojančių kits kitam 'myliu', o to juk nepakanka. Jie neturi to, ką turime mes.
Aš nesakau 'myliu'. Nekartoju to. Man tai - per stiprus žodis. Aš jo bijau. Bijau prisirišti, bet žinau, kad abu jau esame sudarę nebylią sutartį, niekada vienas kito nepalikt. Neaišku, kaip susiklostys gyvenimas ir likimas, bet jau žinau, kad visada jis liks gražiausiu prisiminimu mano jame.
Yra beprotiškai gera ryte nubusti, pagalvoti apie jį ir nusišypsoti, nes žinai, kad jis dieną pradėjo taip pat.
Niekada nesijaučiau tokia patenkinta, kad ir kaip susiknisa kiti reikalai. Niekada nesijaučiau tokia saugi, tokia stipri.
Niekada dėl nieko taip nesistengiau.
O taip gera džiaugtis už du.
Nežinau, kodėl dabar išėjo toks man visai nebūdingas įrašas paskutiniu metu. Gal dėl įtemptų nervų ir reikalų dėl kontrų, testų, kalimo ir egzų prasiveržė užspaustas jausmingas. Gal paveikė paskutinė skaityta knyga.
O gal aš tiesiog tampu apsiseilėjusia mergiščia.

Ne, ne tai. Pirmų pirmiausiai - jis mano draugas. Gerų geriausias.
ach, tikiuos, jis niekad neskaitys mano blogo : D