nekenčiu to jausmo, kai tiek daug nuveikt žadėjai, ir nieko nepadarei!

Tikrai, kiek aš žadėjau atostogose nuveikt. Ir nieko!
Šakės.
Velykos eina pabaigon.
Ir gerai, pavargau, persivalgiau, prisijuokiau, prisivaibinau : D
Išsiunčiau žinutę, kurią taip norėčiau atšaukt. Per vėlu, po galais. Pavartojau būtąjį laiką. Gal be reikalo? O gal ne... Norėčiau, kad tai, ką rašiau, būtų tiesa.
Nieko negaliu padaryti.
Žinot, sesė per Simsus sukūrė Otilija ir Dave Gahanus :} Ir visai panašiai gavosi, ir mums sūnus gimė. : D Šiaip pati tokių žaidimų nemėgstu - kam gyvent virtualų gyvenimą ir laiką gadint, kai gali užsiimti tikru, bet vistiek smagu. Pralinksmino ji mane kažkiek.
O kiek kuriozų visokių atsitiko.
Jau vien tai, kad sugebėjau žaliuzes vienu užsikabinimu nutraukt [nulaušt?]. Ir laikrodį savo sudraskiau netyčia, damn it. Man jis taip patiko, baltas, toks elegant, na žinot - mergelės stiliui.
Kaip man patinka Depešai. Ir kaip savotiškai erzina, kad forume paskaitai temą "ką dabar klausau", ir praktiškai iš eilės - dm, dm, dm... Nesmerkit už tokią nuomonę, bet taip yra.
O, Sandra, gera su tavim bendraut, žmogau.
Ir pasvaigt.
Kaip kvailai dabar atrodo krūva dalykų, kurie man KAŽKADA patiko. Ir kaip ironiškai nusijuokiau, kai vakar mane iškeitė į twilight'o skaitymą. Iš tikrųjų, tai ta Saulėlydžio manija mane irgi erzina. Nors knyga pačiai patiko, bet visa ta komercija tą patikimą žudo.
O jūs kai rašot blogan, irgi skaitot savo mintyse viską su intonacijom, taip emocingai? : D
Šviečia saulė. Bet per šalta, kad galėčiau užsivilkt ploną palaidinę.
Be to, kaip aš tyngiu judintis, o kaip noriu netingėt.
Ir namų darbai, ruošimasis kontrams... Greičiau egzai ir vasara. Prašau prašau prašau Dieve, pagreitink laiką. Nors ir taip man laikas dabar taip greitai bėga... Rimtai. Mama sako, kad kai pradedi jausti, kaip greitai bėga laikas, imi sent : D Aš dar nesenstu, bet kažkoks laikinumo jausmas persekioja - kaip trumpai truks paauglystė, jaunystė, kaip greit prabėgs visas žydėjimas, kaip sako žmonės, ir t.t. Ir, aš manau, nesąžininga, kad dižiąją savo gyvenimo dalį praleisi senas. Na, gal nebūtinai didžiąją, bet tarkim. Yra močiučių, kurioms jau aštuoniasdešimt. Ir yra, kurioms apie šimtą. [aišku, mažuma]. ir pagalvok - jei tau aštuoniasdešimt, tai reiškia, kad dar dvidešimt metų gali praleisti toks? Tokį laiko tarpą... Praktiškai tiek metų jaunas tebūni, o čia jau tiek kone nieko nebegalint. Nesąžininga.
Aišku, nebūtiani tu tiek išgyvensi. Bet ką gali žinot.
Aplamai, į tokius nesmagius apmąstymus pasinėriau.
Boring aš vaikas šiandieną.