kodėl taip sunku sugalvoti pavadinimus tokiems tuštiems įrašams kaip šis?

Sveiki, brangieji.
Šiandien man kažkokia laiminga diena.
Visų pirma noriu pasakyti, kaip pasiilgau Sandros. Kur tu dingus vakar buvai, a? Visų antra, noriu padėkot Inetai už vakar vakarą, nes man buvo labai smagu : D Ar meldeisi už mūsų sielas? Aš stengiausi. Matyt, Dievas net per išeiginę išklausė, nes nesapnavau nieko **nati**o : D
O sapnas tai buvo toks hipiškas, nieko nepamenu gero, tik daug spalvų. Bet jau tai mane puikiai nuteikė.
Vakar miegas ilgai neėmė, tad, ko seniai nedariau, pasimėgavau knygos draugija. Užmigau pasileidusi In your room. Ir taip šauniai išsimiegojau!
Nubudus įsijungiau MTV, buvau viena namuose, ir kaip tik grojo Bon Jovi – It‘s my life. Iškart pagalvojau apie Gretą ir Sandrą, ir taip šilta paliko jas prisiminus. O ta daina visai nebloga. Neša mane ant senų grupių.
Atsispausdinau kalendorių. Jis tooooks gražus, ypač lapkričio puslapis. Dar kartą dėkoju Inetai, nes dabar žvelgdama į tą kalendorių jaučiuosi taip puikiai. Ir tokia nuotaikinga vasario nuotrauka! : D
Įsivaizduojat, pasirodė respublikinės rezultatai. Aš panašiai pačiam viduriuke, arčiau pirmos pusės - 45-a iš 114. Turint omeny, kad tiek taškų kiek aš surinko ir daugiau žmonių, tai tikrai gaunasi viduriukas. Ir negaliu nepasigyrus – apdėjau savo rajono matematikus, gimnazistus! Jie jau gale visai : D Atsižvelgus į tai, kad laimėjo licėjininkai, gimnazistai, tokie gryni matematikai, kuriems matematika – aistra, aš visai galiu savim didžiuotis, iš mažytės pagrindinės (tarp kitko, buvau vienintelė iš pagrindinės mokyklos) kaimo mokyklėlės atsidūrusi ne gale. Vat ir prisigyriau, net susigėdau : D Ir labai džiaugiuosi tais, kurie nugalėjo – žaviuosi jų meile matematikai ir pavydžiu, nes joks mokslas man nekelia tokios aistros.
Visgi, susimąsčiau.
Aš taip stipriai kabinaus į humanitarinius, kad gal visai nepamąsčiau apie tai, jog reiktų galvot kažką su skaičiais. Humanitarų ir taip daugybė. Kol kas nežinau, bet atsidėjimas tiksliesiems būtų protingas ėjimas vardan geros ateities, tačiau, jei nejusiu tiems mokslams jokios aistros, mesiu velniop. Mieliau sunkiau kovosiu dėl vietos pasaulyje nei darysiu tai, kas man nepatinka.
Iš vis, noriu darbo, kuris man patiktų. Nekenčiu uždarų erdvių, tad sėdėt kokiam kabinetuke tikrai ne mano pašaukimas. Aišku, dar iki to laiko viskas gali pasikeisti, bet tikrai nemanau, kad labai jau smarkiai.
Iš tiesų, nors šiandien netikėtumas sušiko mūsų planuotą kelionę į Šiaulius su tėvais ir aš neturėjau progos nusipirkt norimą knygą, jaučiuosi gerai ir net optimistiškai! Saulė švietė kaip tikrą pavasarį.
Ar pastebėjot, kokia graži šiandien diena?
Ir, manau, Dei džiaugiasi, nes aplinkui tvyro rūkas!