Skautė

Hmm... Taigi sumąsčiau, jog reikia dar ką nors parašyti... Nusprendžiau papasakoti, kodėl aš esu skautė ir kaip ja tapau.
Nuo mažens nemėgau, taip, aš nesuklydau, tikrai nemėgau skautų. Man tai atrodė kvaila... Kaklaraiščiai, gerieji darbeliai ir kiti tada mano proteliui be ryšio atrodę dalykai nė trupurėlio nerūpėjo.
Tačiau prieš pusantrų metų pasiryžau nuvykti į skautišką stovyklą.
O, kaip man patiko xDDD
Tada ir apsisprendžiau, kad būsiu skaute. Norėjau turėti marškinius su savo vardu, kaklaraištį, saliutuoti, mokėti himną...
Atradau savo naują hobį - dainos prie laužo, naktys palapinėse, veikla, nors ir beprotiškai lyja...
Šių metų birželio 14-ąją išsilaikiau vyšnynį kaklaraištį... Skautai - ne šiaip sau jaunimas. Tai protingi jaunuoliai, nusiteikę pramogai su tikslu, propaguojančiai aktualias vertybes. Skautai be proto kūrybingi ir meniški, tautinėje stovykloje teko dalyvauti pačių skautų kurtos poezijos, apsakymų, ir panašių dalykų skaityme.
O dabar jau esu skiltininkė, t.y. turiu savo skiltį. Ją sudaro keturios merginos - aš ir trys mano geriausios draugės. Esam "Pingvinės", mūsų legenda prasidėjo mūsų mokyklos stovykloje. Anksčiau priklausiau šermonėlių skilčiai, kur buvo 2 vaikinai dvi merginos, bet dėl asmeninių priežasčių skltį palikau. Tiesa, ir ten aš buvau skiltininkė :D
Pingvinės turi savo himną, gairelę ir pan. Malonu žinoti, kad mažieji vilkiukai lygiuojasi į tave - į vyšnią. Tada stengiesi rodyti jiems tinkamą pavyzdį ir pan.xD Jau dabar dauguma mūsų draugovės skaučių nori priklausyti Pingvinėms. :D Su savo draugove puikiai sutariam ir esam labai linksmos. :D
Skautauti verta vien dėl tokių akimirkų, kai vadovai paskiria tave užrišti mazgelį naujai iškeptam skautui...
Taigi, visai netikėtai atradau naują hobį į kurį karštai pasinėriau...xD