Gyvenimas yra gražus

Taip, tikrai, tai visiška tiesa. Bent jau kol tau atostogos ir nereikia sukti galvos apie pamokas, mokslus, kol gali laisvai gyventi, per naktis skaityti tai, kas tau malonu, žiūrėti krūvas filmų, eiti į ilgiausius pasivaikščiojimus, minti pedalus, maudytis ir plaukioti, na, tiesiog džiaugtis gyvenimu.
Be abejo, net laimingiausiomis akimirkomis manęs neapleidžia rūpestis dėl naujos mokyklos ir jos kvailų uniformų, bet visgi, galiu džiaugtis. Viskas gerai - mano šeima sveika, aš sveika, oras puikus, draugai patenkinti... Ko dar reikia?
Žinau, kad apleidau blogą, apleidau kompiuterį, bet laiką, kurį per vasarą praleidau prie kompiuterio galima suskaičioti minutėmis, ir dabar užsukau tik trumpam, kol kepa šašlykai ir su džiaugsmu laukiam grįžtančių senelių, parašyti, kad aš gyva ir sveika.
Tiesą sakant, atsiribojusi nuo virtualios erdvės jaučiuosi puikiai. Nors pasiilgstu savo skype ir internetinių draugų, daug dėmesio skiriu tiems, kurie yra šalia. O taip, aš jus myliu visus.
O ko tik neįvyko, kol nerašiau!
Egzaminai, kelionė į Latviją, Joninės, kiek susiėjimų, švenčių, mokyklos jubiliejus, kuriame "sklaidžiausi" su sovietine uniforma...
Dažnai pagaunu mintis dėstant taip, tarsi į blog'ą rašyčiau - pasiilgstu jo, bet tam paprasčiausiai nelieka laiko, o kiurksoti prie kompiuterio, kai dabar tokios fantastiškos dienos ir vakarai, nėra noro. Atrodo, tiek daug kasdien turiu ir noriu jums papasakoti, bet...
Rudenį tai grįšiu tikrai.
Juk bus tiek išgyvenimų, praktiškai, visiškai kitoks gyvenimas. Neabejoju, kad man bus ne juokais sunku ir kartais ne juokais viskas užknis, bet kaip nors susitvarkysiu. Galų gale, su manim bus ir Toma :} Ach, už savo laimę dėkingiausia esu jai. Ji neleidžia man nuliūsti, jos idėjos tokios beprotiškos, mums kartu taip smagu, kad, varge, jei ne ji, niekada nebūčiau patyrusi gyvenimo malonumo. Ji vienintelė mane idealiai pažįstanti, vienintelė, tokia į mane panaši, vienintelė, su kuria man taip smagu. Ir jei šios geriausios draugės, ką čia draugės, tiesiog artimos sielos neišsaugosiu visą gyvenimą, tada po velniais, kokia paskutinė mulkė esu!
Na, nesitikėjau, kad po tokio ilgo nerašymo raidės liesis taip lengvai, bet liejasi, tad, mieleji, turiu jums pasakyti dar šį tą - džiaukitės vasara!
Ko gero, man būtų bloga nuo savo entuziastingumo, jei skaityčiau šį įrašą viduržiemį arba besimokanti kokiam kvailam kontroliniui, bet kam dabar apie tai galvoti?
Ateinantį šeštadienį išvykstu stovyklon, kur būsiu savaitukę. Žinau, bus smagu. Gal kada kitąkart supažindinsiu su programėle, nes pro atvertą langą vėjas jau atneša kepančios mėsos aromatą.
Taigi, aš gyva, gyva kaip niekada anksčiau.
Ši vasara bus beprotiškai įsimintina.
To linkiu ir jums.:}*